Vienoms šventėms neprabėgus, ruošiamasi kitoms šventėms (Lietuva vs Florida)

Neįtikėtina..  Mūsų mieste didžiausias prekybos centras prieš keletą dienų jau nupuošinėjo visus Kalėdinius papuošimus, o vakar užsukus į kitą parduotuvę - matėsi ne tik didžiulės nuolaidos Kalėdinėms prekėms, bet lentynos lūžo nuo Šv.Valentino dienos prekių... Buvau šokiruota.

Nesnaudžia mažmenininkai - vienai šventei nepraėjus, ruošiasi kitai, o juk gražu būtų sulaukti nors Naujųjų metų. Ne mane vieną - naujokę, stebina toks skubėjimas, bet ir daugumą vietinių gyventojų. Ar čia krizė veja pardavėjus būti pirmiems, ar mados reikalas?

Šiuo savo pranešimu pradėsiu naują ciklą "Lietuva vs Florida" -  kuriame pažymėsiu skirtumus, kurie man "krenta į akis", tuo pačiu atsakysiu į kai kurių žmonių klausimus "taip kaip gi ten gyveni?" :)

Pirma, gyvenu taip - kad esant nuolaidai iki 30%, neperku nei aprangos, nei kitų daiktų (taisyklė netaikoma maistui ir elektronikos prekėms), ką čia neperku - net nežiūriu į tą pusę. Dažniausios nuolaidos 50-75%. Nuolaidų sistema labai paini, todėl mokykloje įgytas matematines žinias tikrai reikia pritaikyti norint sužinoti galutinę prekės kainą po visų nuolaidų.  Pvz. randi prekę už 100$ , ir etikėtejė dar pažymėta:  išpardavimas 50%, exta 15%, su kortele plius 35%... - kokia galutinė kaina? :)

Antra - reikėjo laiko priprasti, jog visos kainos visur nurodomos be "PVM" mokesčio - kuris FL valstijoje - 7 proc. Tuo tarpu 90 proc. maisto prekėms nėra taikomas ir 7 proc. mokestis, įdomu ar ne?

Trečia - mokesčių sistema labai sudėtinga, dėl to teisininkų ir buhalterių paslaugos yra labai pupuliaros ir ganėtinai brangios. O verslas moka "įvairiaspalvius mokesčius": valstijos, federalinius arba dar miesto mokesčius ir "fee" (yra skirtingi mokesčiai:  "taxes ir fees" ).  VIsi "fee" - yra nerealūs.... , pavadinčiau patogumo ir paprastumo mokesčiais,  kai valdžiai nesiseka pakeisti mokesčių ar įvesti naujų, labai paprastai įvedinėjami  naujiejii "fee" valstijų viduje. Kaip ir visur, taip ir čia, verslui nepatinka mokesčiai ir juolab, neaiškūs fiksuoti mokėjimai :)..

Taigi, kaip gyvenu? Kaip ir Lietuvoje - įdomiai:  daug kas man naujo, daug kas nepriimtino, daug kas panašu kaip pas mus, kai kas labai įdomu, kai kas lėkšta - žodžiu, čia kaip ir namuose,  tik publika margesnė :)

Ranka rašytas sveikinimas

Laikinos kambario dekoracijos
švenčių tematika.

Ar atsimenate, kada paskutinį kartą gavote ranką rašytą sveikinimą Šv.Kalėdų proga? Kada Jūs paskutinį kartą tokį sveikinimą išsiuntėte? Ar manote, kad tai laiko gaišinimas, rašyti tokius sveikinimus, kai daug paprasčiau parašyti bendrą el.laišką visiems - ir vienu mygtuku išsiųsti: toks pasveikinimas reikalauja mažai laiko ir  dar - jis nieko nekainuoja. O jei tik reikai persiųsti kokį išskirtinį pasveikinimą, kurį gavai iš kito draugo, išvis super, ane? Tai šaunu, sutinku ir aš, kadangi esu pati technologijų vergė, kad tai greita ir patogu.

Įdomumo dėlei, nusprendžiau šiais metais suskaičiuoti, kiek mūsų "namų ūkis" gavo ranka pasirašytų sveikinimų, ir mane nustebino šis skaičius - gavome "net" penkis atvirukus, šis skaičius kas met mažėja.  Vis dar darau prielaidą, kad keli atvirukai pasiklydo ir laikui bėgant dar pasieks reikiamą adresatą, todėl atvirukų skaičius padidės :).....  Aš džiaugiuosi, jog mes išsiuntėme virš 25 atvirukų, ir visus juos padarėme patys. Nesakau, kad kiekviena gamybos proceso akimirka mane džiugino, kai vaikas "darbavosi visur ir visaip", bet rezultatais buvome visi patenkinti, nes buvo smagu: sugalvoti atviruko tematiką, viską paruošti, viską įdėti į per mažo dydžio vokus :), klijuoti pašo ženklus, nešti į pašto dėžutę ir laukti paštininko, kuris viską pasiims..  Todėl tikiuosi, kad atvirukų eksportas-importas pasaulyje yra subalanstuoas.

Kaip bus ateinančiais metais,  ir kokį sveikinimo kelią mes patys pasirinksime, sunku pasakyti.. Norisi nustebinti artimus, tik kad taip sunku atsispirti "patogumui ir paprastumuii"....

Šv.Kalėdų sladumynų stalas

Grybukai laukia iki juos pamirkys į šokoladą

Riešutukai Nykštukui. Kuris kiekvieną ryta palepina mūsų Spindulėlį.

Laukiu  nesulaukiu rytdienos irki galėsiu jų daugiau suvalgyti.

Ir didžiausias saldaus stalo stebuklas - namų gamybos Napaleono tortas! Argi nesakiau, kad mums mergaitėms pasisekė su močiute :)?

Šventės jau čia pat

Prieš gerą mėnesį jau mūsų namuose vyko įvairūs pasiruošimai šiai žiemos šventei. O dabar, kai iki jos liko vos viena diena, šiandiena, visos šventinės akimirkos atrodo dar labai toli. Gal toks jausmas apima žmogų tada, kai jis būna pasiruošęs? Dovanos supakuotos, namai papuošti, meniu sudarytas, belikę kelis produktus supirkti,  pagaminti dvyliką patiekalų ir sėsti prie stalo.

Man per trisdešimt metų bus pirmos Kalėdos atskirai nuo tėvų, atskirai nuo seneles ir mano likusios šeimos, kurie prie stalo taip  ūžia, kiekvienas sau, kad sunku ir suprasti kas apie ką. Jei nori, kad būtum išgirstas, turi "šiek tiek" pakelti toną. Naujam žmogui atvykusiams į mūsų šeimą - manau yra šiek tiek  kraupu, visi kalba vienu metu, patiekalai juda į visas puses, zujama, judama, deramasi, erzinama... Bet po kelių prisėdimų prie bendrojo stalo į visą šitą turgų įtraukiamas ir naujas žmogus, kartais ir prieš savo valią :) Mūsų nei daug, nei mažai - 22, ir vis dar turime daug galimybių didinti šį skaičių, prie stalo keturios kartos - smagu, ar ne?

Toli be šeimos - liūdna, o dar pirmą kartą per žiemos šventę, daug minčių, įvairiausių pojūčių.... Ir žinoma, daug šiltų ir smagių prisiminimų.  Kartais gerai žmogui išvykti toli, įvertini viską dar labiau, o ir patį įvertina, atsijojami pelai nuo grūdų, o tai yra reikalinga atlikti, norint išlaikyti šiltus santykius.

Liūdna, bet negaliu skųstis, kad man yra blogai, aš turiu puikią vyro šeimą su geriausia anyta. Juk tai sekmė!

Šventės kitoje šeimoje - nauja patirtis. Ir džiugu tai, kad turiu dvi puikias šeimas!

Valio!

Su artėjančiomis šventėmis :)

Posakis tinkantis visais gyvenimo atvejais

“Eat a live frog every morning, and nothing worse will happen to you the rest of the day.” -Mark Twain

Vaizas pro langą. Gruodžio 15 d.. Vaizdas gniaužia kvapą!

Užtenka vadovautis šia mintimi, ir niekada nepritrūksi laiko įvairiems darbams, gyvenimo planams, mažiems ir dideliems tikslams įgyvendinti.

Yra parašyta begalės knygų apie laiko valdymą - ir visų jų pagrindinė mintis: nemaloniausius darbus, dažniausiai jie būna ir sudėtingiausi, atlik pirma.

Tikiu, kad dauguma iš jūsų valdo savo laiką, o ne atvirkščiai bei naudoja pagalbinius įrankius :)   

Aš įsivertinau savo pagalbinius įrankius, kurie padeda laiko planavime - ir nusprendžiau, kad jų tikrai per daug, nes kartais prarandu orientaciją, kur kokia informacija talpinama: nešiojamajame kompiuteryje, "išmintingame" telefone, stalo dienyne, rankinės užrašų knygutėje - tenchniką karts nuo karto susinchronizuoju, su "rankiniais" įrankiais - sudėtingiau. 

Artėjant metų pabaigai, reikia apsispręsti ir palikti du "asistentus", kurių turima informacija sutaptų 100 proc.

Kokie jūsų laiko planavimo "asistentai"?

Puošiame namus didžiausiai žiemos šventei

Jei perskaitėte prieš tai mano parašytą trumpą pamąstymą apie angelus, laikas antram "rašinėliui": ruošiame-puošiame Kalėdinius angelus namams. 

Žinau, žinau - dauguma neturite laiko (kartais laiko neatsiranda netgi geram žodžiui, o ką kalbėti apie darbus), to laiko ir aš neturiu, neturi ir likę šeši milijardai šios žemės pupuliacijos.  Bet jei norite suburti visą šeimą (kad ir 50 proc. šeimos :) geram darbui - teks vienam vakarui atidėti visus svarbius, arba nesvarbius ir laikui imlius darbus, atsiraitoti rankoves ir kibti į dabrą :) Rezultatas jus pradžiugins daugiau nei jus galite tikėtis, nekalbu apie tai, kad namuose atsiras daugiau papuošimų, kurių kilmė šalis nebūs "China".

Pirmas žingsnis - įjungiama Kalėdinė muzika ir į viską žiūrima su gera nuotaika - visos dekoracijos skirtos "ne grožio konkursui", todėl leiskite kuo daugiau darbuotis vaikams, ir nebūkite smulkmeniški. Antras žingsnis - paruošiame karšto vyno ir supilame viską į termosą, laikas eina ir vynas aukšta greitai. Trečias žingsnis - dirbame.

Keli pasiūlymai išbandyti praktikoje:)

Jeigu turite namuose vienkartinių lėkščių (labiausiai tinkamos iš putplasčio) iš jų galite iškirpti kokio tik norite dydžio angeliukus, kuriuos mažiesiems padėjėjams yra labai patogu spalvinti savo  mažomis rankytėmis, vėliau angeliukus klijuojame ant sienų, durų, langų, kabiname visur, kur galime pakabinti :)

Iš lauko parsineškite nedidukę šakelę, ja nuspalvinkite kokia tik norite spalva (geriausiai akriliniais dažais, nes jiems išdžiūvus, jie netepa), ir atitinkamai parinkite jums mielos spalvos juosteles ir popierių. Perkelkite angeliukų trafaretus ant popieriaus (aš keliau tiesiai nuo nešiojamojo kompiuterio ekrano), angeliukus sulankstote, jei norite padailinkite sparnelius,  priklijuojate prie jų juosteles, kabinate ant šakos - ir grožitės gurkšnodami vyną kvepiantį gvazdikėliais. 

 

Keletą namų kampų yra papuošti kitaip nei visada ...

Angelai mūsų gyvenime

Angelas - atgamtinė būtybė, žinoma jau daug šimtečių, jis simbolizuoja gėrį ir apsaugą, jis gali parodyti teisingą kelią pasiklydusiai sielai, jo vardas ir didūs darbai minimi skirtingų religijų tekstuose. Bet kaip ir visur, taip ir ten, kur angelai gyvena, vyrauja hierarchija  -  todėl Angelai pavaldūs Archangelams, kai kurie iš jų yra žymūs ir yra personalizuoti - viskas pritaikyta taip, kaip pilkam žemės gyventojui būtų aišku, kad taisyklės yra visur ir jomis reikia vadovautis, priešingu atveju kiekvieno laukia "puolusio angelo likimas".

Angelas dvidešimt pirmajame amžiuje, ar jis neprarado savo pirmojo prado, kokia dabar jo "paskirtis" (atsiprašau už šį žodį, bet gyvenant vartotojiškame amžiuje, šis žodis labai tinka)? Vienu žodžiu galiu apibūdinti -  įvairi. Angelo misija išlieka vis dar ta pati, toms, kurioms virš 50-dešimt, ir tiems, vudutines ir mažesnes pajamas gaunantiems , kuriems  virš  60-imt :). 

Šį sekmadienį praleidau palenkta galva ties angelais-dekoracijomis, skirtomis  namams - todėl didžioji laiko dalis buvo skirta apmąstymui, ką angelas simbolizuoja man,  ir kaip teisingai paaiškinti savo vaikui  angelo misiją? Savo dukrytei parinkau paprastą paaiškinimą - "..angelai gyvena danguje, kur daug saulės, ir jie  globoja vaikus" (ech.. "paukštelio" versija būtų priimtinesnė), nes man ši mistinė būtybė  asocijuojasi su šviesa ir  apsauga. Karpydama ir klijuodama, mintyse įvardinau sau  "Angel" TOP5":

1.  "Victoria Secret" angelai, tikėtina, jei tokie angelai lankytų mūsų  vyrūs, jie būtų tikri "Dievo avinėliai";
2.  Los Angel ir Hollywood'as su visai savo "angelais";
3. Kelly Family "An Angel"   , tikiu, kad visi prisimenate šią dainą :);
4. Ekranizuotas romanas: "Angelai ir Demonai";
5. Bei Nash Bridges (išrinkau remiantis Angelų sargų diena).

Koks jūsų "Angel TOP5" būtų, ar kada pagalvojote? Įdomu?

Gimtadienis

Dar viena diena - gimtadienis. Šiais laikais jis "baisiai" svarbus, jis pažymi tavo pilnametystę, senmergystę, brandą, pensijinį amžių, jis netgi nusako - kad laikas eiti anapilyn..... Jis kaip laikrodis, kuris pasako, kada ir ką reikia atlikti. Aš, pagal LT gimtadienio matus, šiek tiek vėluoju, bet kol kas neteko gailėtis dėl nepunktualumo vykdant gyvenimo užduotis, kaip bus ryt - niekas, kas turi biologinį kūna, nežino :)

Kuo dar įdomus šių dienų gimtadienis - tai, kad tave prisimena ir tie, kurie neturėjo laiko užkalbinti tavęs nuo praeito gimtadienio, bet jie tave prisimena technologijų pagalba, o tu gali patenkinti savo matematinius - statistinius poreikius ir skaičiuoti didėjantį ar mažėjantį sveikinimų skaičių šiais metais lyginant su praėjusiais, tu jautiesi pamalonintu - juk tai gerai?....

Šiek tiek sarkazmo - gal :), aš jo vis dar nepraradau, tikėtina ir neprarasiu, o sulaukusi 90-ties (planuoju gyventi ilgai :) būsiu tikra "rakštis' ir vaikams, ir anūkams, jei anūkų bus - nes jei šiomis dienomis auginame tinkle visokias "fermas", gal greitu laiku pradėsime auginti ir vaikus ten pat.. Būtų labai patogu, ir nereikėtų eiti į "laiko valdymo seminarus", nes mygtuko pagalba "on/off" pats valdytum laiką skiriamą šeimai...

Dar vienas momentas, bėgant laikui ir didėjant gimtadienių skaičiui, įsiklausau/įsiskaitau į sveikinimus, kuo anksčiau nebūdavo, tiesiog perskaitydavai ir tiek, dabar skaitai, ir kiekvienas žodis tarsi įsirėžia į pasąmonę. Malonu, sentimentalu... keista.

Gimtadienis - daug jausmų, tik visų jūsų dėka. Ačiū.

Trys savaitgaliai iki Šv.Kalėdų

Šis mano savaitgalis - bus smulkmenų savaitgalis, skirtas mažiems darbeliams: atvirukų siuntimui, užkapmių (tame tarpe piniginės) inventorizacijai (metų darbų peržiūrą palieku mėnesio pabaigai), pokalbiams su šeimai, kalėdinės eglutės puošimui, knygų (ne grožinės literatūros) skaitymui  - palengva judu į metų pabaigą.

Jei Jūs neturite ypatingesnių planų, nes dauguma darbų esate nudirbę, arba tiesiog mokate puikiai organizuoti darbų paskirstymą, ir galite bei norite rasti laiko knygai - apie meilę, siūlau ir rekomenduju Paulo Coelho "Zahiras" . Tai gali būti puiki "kalėdinė" knyga, kuri užduos klausimą kiekvienam - ar pažįstame savo žmogų, kuris yra šalia? Nes Kalėdų metas yra pats tinkamiausias metas padėkoti ir pasakyti tiems, kuriuos vertiname labiausiai, kad jų dėka esame tokie, kokie esame, ir kiekvienas žmogus, kurį sutinki gyvenime, tampa tavo istorijos sudedamąja dalimi.

Man, manau pasisekė, kad turiu "itališko" temperamento šeimą, kuri visada šalia - nesvarbu kur būčiau ir ką bedaryčiau, ir pačius nuostabiausius draugus, kurie moka ne tik būti nelaimėje, bet ir džiaugtis sekmės akimirkoje.

Kaip rasti bendrą kalbą su mažaisiais?

Savo mažąja nuo mažumės mokome tvarkingumo: jog reikia susidėti visus rūbus, batus, žaisliukus ir knygas  ten, kur jiems priklauso būti. Mes visaip kaip bandome įtraukti ją į "tvarkymosi ir pagalbos procesą", ji noriai padeda mums tose srityse, kurios nėra susijusios su vaiko kasdienine veikla (duklių valymas, patalų keitimas, kepinių tešlos maišymas ir t.t.),  o su jos tiesioginėmis užduotimis viskas vyksta sudėtingiau, paprašius susitvarkyti žaisliukus, dažniausias girdimas atsakymas "tuoj palauk" arba "vieną minutėlę", o tai reiškias, išvertus į suaugusiųjų kalbą - "pamiršk".

Negalėjau sugalvoti, kaip išmokyti vaiką pačiam susitvarkyti kambarį ( nors jai tik treji) be didesnio spaudimo (dabartinis veiksmingiausias būdas , tai sąlygos išpildymo prašymai: "jei nesusitvarkysi, žaisliukai supyks ir išeis pas kitus vaikus"; "važiuiosim - kai tik susitvarkysi"; "jei nepatrauksi - užkliusi ir susižeisi") bei maksimaliai išvengti "ožiukų", todėl ieškojau atsakymo literatūroje, ir radau keletą įdomių minčių knygoje apie vaikų auklėjimą   . Šios mintys puikiai  pritaikomos  bendravime su vaiku, kai siekiama rasti kompromisą ir užtikrinti ramybę šeimoje :) :

1. Dažnai tėvai prašymu vadina reikalavimą kažką atlikti, o ne prašymą. Jei prašote, turi būti ir atitinkama prašymo intonacija jūsų balse (pastebėkite, kaip vėliau vaikai jūsų "prašo" ko nors, ko nenorite duoti :) - jie reikalauja, o ne prašo; copy-paste iš mūsų tėvelių)
2. Sąlygų sakiniai yra  tinkami vykdant derybas su vaiku, bet reikia nepamiršti, jog sąlygų nevykdymas iš jūsų pusės tik blogina siekiamą rezultatą. Jei pasakote "jei taip, tai taip", būtina neįvykdžius vaikui "jei", įvykdyti prieš tai jūsų pažadėtąjį  "taip" (mes esame išnešę kelis žaislus į garažą, kuriuos mažoji vėliau rado, ir labai džiaugėsi, kad "pagavo" juos beišeinančius pas kitus vaikus);
3. Būtina vaikui parodyti, kad tam tikro darbo atlikimas yra naudingas jam pačiam, o ne jums ir aplinkai. (pvz. Jei nepatrauksi žaisliuko, gali ant jo užlipti ir smarkiai susižeisti, o nesakyti taip: Jei nepatrauksi žaisliuko, gali ant jo užlipti ir sulaužyti  - nes sulaužius žaisliuką tėtis jį pataisys arba kas nors nupirks naują);
4. Vaikui nuo mažumės reikia paaiškinti, kad yra vaikų, kurie neturi tiek, kiek jis turi , o ką turi, reikia saugoti (aš buvau nustebinta, kaip mažas vaikas gali tai suprasti);
5. Mokyti vaiką saugoti daiktus, o netinkamus atiduoti tiems, kam jie gali būti dar naudingi. Kartu su vaiku atrinkti jo daiktus "atidavimui", ir iš namų išvežti tik tuos daiktus, kuriuos mažasis sutinka atiduoti (mes paskyrėme vieną didelę rankinę tokiems daiktams, į kurią dukrytė neša jai nebetinkamus daiktus, kartais po kelių dienų pakeičia sprendimą ir nuneštą  daiktą vėl  išsitraukia);
6. Jei atostogaujate su vaikais - atostogų dienas būtina derinti prie vaiko dienos grafiko. Neplanuoti jokių turistinių išvykų ir pietų meto per vaiko dienos pokaitėlį. Taip pat, reikia vadovautis taisykle: geriau aplankyti ir pamatyti visko mažiau, bet su džiaugsmu, nei grįžti iš atostogų visiems "nusikalusiems" ir be teigiamų emocijų užtaiso. Pvz. Jei planuojate vykti į zoologijos sodą, būtina turėti omenyje, kad vaikas gali sutelkti dėmesį  tik valandai arba pusantros, vėliau, vaikui tiesiog bus viskas neįdomu, nesvarbu, kokio grožio ir dydžio gyvūnai jo dar laukia, todėl likusį laiką  turėsite suirzusį vaiką, o po kurio laiko tokia pat nuotaika apims ir jus (kaip žinia, prasta nuotaika persiduoda greičiausiai :);
7. Ir pati įdomiausia knygos mintis: jei norite, kad vaikas jus išgirstų, būtina su vaiku susilyginti ūgiu, kalbant su juo jums reikia atsitūpti arba pasikelti vaiką į savo akių lygį (pvz. pastatyti ant kėdės).  Kalbant su mažuoju stengtis išlaikyti akių kontaktą. Pagalvokime, juk ir mums suaugusiems nepatinka, kai sėdint darbo vietoje prie stalo ateina  vadovas ir atsistoja "samovaro" (pasiskolinu posakį iš draugės :D ) poza ir prašo atlikti darbą greičiau arba klausinėja "kas jums neaišku?". Vaikai jaučia kūno kalbą, todėl būtina sekti savo kūno kalbą kalbant su vaiku, tai ką norite pasakyti turi neprieštarauti jūsų žvilgsniui, veido išraikšai ir kūno pozai. 

Sekmės su mažaisiais :)

Puiki dovana už nemažą sumą

Nesu pamišusi dėl technikos, ir nesu jos žinovė. Bet šios ausinės mane tiesiog pribloškė... Kai su jomis klausausi muzikos - šiurpuliukai bėga kūnu, kai su jomis žiūriu filmą - garsas pranoksta geriausio kinoteatro garsą! O geriausiai tai, kad jei ir nieko nesiklausau, jos neįtikėtinai gerai slopina išorinio pasaulio garsą. 10 balų!

Viską įvertinus, manau, kad tai puiki dovana - ir jam, ir jai. Uch... gaila, kad apie šį technikos stebuklą nežinojau (o gal dar jo nebuvo) prieš keletą metų, kai namuose dažnai skambėjo naujagimio balselis :) , būtų tikrai man pagelbėję nors trumpam atsiriboti nuo išorinių "melodijų".

p.s. tai nėra mano ausinės :), aš jas tiesiog neatlygintai pasiskolinu..

Dažniausiai mano pažadai skirti kitiems, bet šįsyk žadėsiu sau

Ryt prasideda Adventas - susikaupimo metas, kuriuo metu gali atsigęžti ne tik į aplinkinius, bet ir pats į save.  Kadangi šie mano metai tikrai išskirtiniai, sugalvojau, kad reikia kažką pasižadėti sau, ir pabandyti įvykdyti trijų pažadų programą, kuri pasibaigtų  ne anksčiau kaip tik Kūčių vakarą arba galėtų tęstis nors ir visą likusį gyvenimą.

Kodėl gi šovė man tokia mintis? Ogi, norėjau padaryti  Advento kalendorių,  kuris būtų įdomus tiek mums suaugusiems, tiek mano mažąjai dukrytei, bet nepadariau, ir vis dar turių mažų darbelių, kurių nepadarau... Pasiteisinimų labai daug turiu "kalendoriaus" atvejui: pirma - nesubūriau žmonių šiai idėjai, antra ir pagrindinė  priežastis- laiko stoka minčiai įgyvendinti. "Išsiaiškinus" (tarsi ir taip  neaišku būtų :D )  priežastis, galima pradėti gydyti savo "ligą", o ne jos simptomus.  Pagrindinis gydymas  - prailginti savo dieną atsikeliant pusvalandžiu anksčiau nei įprasta - 6:30, vitaminai kūnui - laikytis pasniko bei stiprinti fizinę ištvermę (r e g u l i a r i a i). Viskas atrodo labai paprasta, įvertinus - sunkiai įgyvendinama, bet ryt pradedu. O sekmės ataskaitą pateiksiu čia :)

p.s. Tuo pačiu patikrinsiu  daug kur akcentuojamą tiesą: jei tam tikrą veiksmą kartosi 24 dienas, jis taps įpročiu, o įpročiai puikia gyvuoja neįdedant papildomų pastangų.

Pirma diena. Žadintuvas suskambėjo laiku, akys sunkiai atsimerkė, mintyse daug minčių prabėgo, ir visos į "vienus vartus" - miegok.. miegok... Neužmigau, atsilaikiau - bet iš lovos neišlipau iki pusę ašuonių. Atsibudus kambaryje buvo vėsu, o pataluose šilta ir gera, teko rasti pusiausvyros tašką, nemiegoti bet ir likti pataluose, todėl nepalikusį guolio ramiai paskaičiau (atsiprašau už intymią detalę :).
Sekmadienį keltis taip anksti buvo sunku todėl, jog įprastai išmiegu šią šventą dieną mažiausiai iki dešimtos. O čia, organizmui šoką įvariau.  Dieną atlaikius be pokaituko :), tikėtina, kad eisiu su saule miegoti.
Antra diena. Žadintuvas ir šį karta nepavedė, bet aš kaip partizanas išgulėjau iki septynių - tiesiog ilgiau nebegalėjau, spaudė laikas keltis. Diena prabėgo darbuose ir pasibaigė ganėtinai vėlai, nes įprotis vėliau eiti gulti kol kas išlieka. Energijos antplūdžio dar nėra :) - tikėtina anksti dar.
Trečia diena.  Hm... mažoji kėlėsi antrą naktį keletą kartų, aš kartu su ja. Todėl šiandieną niekaip negalėjau atsikelti pagal savo planą. Rytas prasidėjo aštuntą, blogai. Reikės rasti bausmę sau - diena be kavos? diena be saldumynų?
Ketvirta diena. Septintą ir ne kitaip. Na ir užduotį sau išsikėliau, gal visgi reikėjo pasirinktikitą laiką -  6 val. - ir tokas laikas atitiktų mano miego ciklą, ir atsikelti būtų daug paprasčiau? Vis dar negaliu nueiti anksti gulti, o reikėtų.
Penkta diena. simuliuoju..... trūksta miego. Pradedu tikėti, kad žalingų įpročių lengviau pavyksta atsikratyti, nei pakeisti dienos režimą :)
Šešta diena. Opa! Yra. Atsikeliu prieš laiką... tikėtina, kad atsikeliu nuo šalčio, po storiausiu apklotu visos galūnės buvo sušalusios, bet jau turiu vilties.
Einant dešimtai dienai nusprendžiau - laikinai atidėti paankstintą kėlimasį iki mano gyvenimo džiaugsmas (dukrytė) tiek "nedžiugins" vakarais ir naktimis. Vėl grįžtu simbolinio skaičiaus - 7.

p.s. kiti du pažadai vykdomi!

Teigiamų emocijų užtaisas - Little Miss Sunshine

Komedija, kuriai neliksite abejingi - prajuokins ir patį rimčiausią. Juokas pro ašaras - garantuotas!

Penktasis savaitgalis

Šio savaitgalio labai laukiau, pagrindinė to priežastis  kinoteatruose pasirodžiusi Harry Potter nauja dalis , aš taip nekatrauju pamatyti.....  - man patiko visų prieš tai buvusių dalių ekranizacija. "Užsikabinau" ant šių filmų prieš nepilnus keturis metus, prieš tai maniau, kad filmai neverti dėmesio, kol viena Kūčių vakarą per TV nepamačiau pirmosios dalies. Taigi, save priskirčiau prie HP fanų :)

Aš toliau skaičiuoju savaitgalius iki Šv. Kalėdų, tam, kad galėčiau neskubėdama viską padaryti ir dar dirbant darbą jausti malonumą, juk maratonų ir skubėjimų ir taip labai daug mūsų gyvenimuose. Šis savaitgalis skirtas Kalėdiniams atvirukams, sveikinimams ir kitiems ogranizaciniams klausimams susijusiems su artimų žmonių pasveikinimais. Dovanų pirkimas - dar ateityje.

Jei dar nenupirkote dovanų ir jūsų vaikai seniai nebetiki Kalėdų seneliu, gal norėtumėte pasilegti labai neįprastai šiais metais?  Visai šeimai pritarus ir nusprendus, pinigus, kurie būtų skirti dovanoms - paaukoti tiems, kuriems jų tikrai labai trūksta. Arba visai šeimai kartu nuvykti ir nupirkti dovanų vaikams, kurie yra palikti tėvų. Šią Kalėdinė idėją perskaičiau knygoje apie vaikų auklėjimą, ir joje buvo detaliai aprašyta, kiek toks nedidelės pagalbos organizavimas ir įgyvendinimas atneša džiaugsmo tiek vaikams (žinoma, jei jūs kalbate su vaikais apie tai, kad pasaulyje yra žmonių, kurie neturi ką valgyti ir kuo apsirengti), tiek suaugusiems. Kažkam gal tai nėra naujiena, kažkam gali būti nauja patirtis - bet juk pokyčiai visada turi teigiamą įtaką.

Darbuose - savaitgalis pralėks nepastebėtai, bet nepamirškite ir malonių dalykų:

Jei šeštadienį laukiate draugų, juos tikrai pradžiuginsite puikiais "netikrais kibinais"  (nieko baisaus, kad jie netikri, juk tai ne "D&G" klastotė :) ir karštu sultiniu arba karštu alumi . Prie viso šio komplektuko - oi, kaip tiks "Alias" žaidimas :)

O sekmadieni, kadangi orai  vis nelepins Lietuvos, galite rasti laiko, prieš darbo savaitę,  pažiūrėti M.Bulgakovo knygos ekranizaciją Šuns širdis - filme yra visko, ir linksmo, ir liūdno - puikių dialogų. Viską pažiūrėjus ir įvertinus - filmas primins mums, jog mes gyvename labai gerai šiais laikais, nesvarbu, kad vis dar nesame ekonomikos pakilime.

Saugaus savaitgalio visiems!

Kiek kalbų esate įvaldę?

Kiek kalbų esate įvaldę? Mažiausiai dvi, dažniausiai tris? O gal daugiau? Ar žinote, kad jei žinai daugiau kaip tris kalbas - jau gali save vadinti poliglotu. Smagu.

Bet ar iš tiesų mes puikiai mokame kalbas, kurias įsivaizduojame, kad mokame?  Ar mes mokame kalbą ar tik galime jos pagalba susikalbėti (rašyti, skaityti)  - tai skirtingi dalykai. Būnant man tarp kitakalbių, aš suprantu tik tai, jog aš moku tik vieną lietuvių kalbą, kitomis keliomis galiu susikalbėti, dar keletą kalbų galiu suprasti, nes jos panašios į tas, kuriomis galiu susikalbėti. Baisu. Žinoma, kai lyginu save su tam tikrais žmonėmis, viskas atrodo šviesiau, suprantu, kad kiti ir gimtosios kalbos nemoka, o tik gali ja susikalbėti, jau nekalbant apie kitų tautų kalbų žinojimą, bet norisi lygiuotis ne  į prasčiausius, o į geriausius. O tai norint daryti - reikia daug mokintis, ir labai daug bendrauti ta kalba, kurią nori išmokti, išmokus kalbą - ją naudoti ir tobulinti, procesas nėra trumpas, bet tikėtina, kad vertas pastangų.

Dar kartą mano klausimas: kiek kalbų mokate? Greičiausiai dabar jūsų mokamų kalbų skaičius sumažės pusiau arba daugiau.

Kita vertus, jei nenaudosite kalbos mokslinių straipsnių  ar knygų rašymui, nesiruošiate būti kokios nors šalies diplomatu, užsienio literatūros kritiku  - džiugins ir tai, kad mokate  jau dabar tiek daug kalbų ir dar galite tiek pat išmokti.

Mokytis ir versti smegenis dirbti - reiškia neleisti sau susenti, ir būti vienu žingsniu priekyje, nei yra dauguma. Todėl turiu tokį pasiūlymą: atrasti kiekvieną dieną šiek tiek laiko ir pasimokyti naujos kalbos arba patobulinti žinomą kalbą. Ir jums puikiai padės   BBC tinklapyje (spūstelkite nuorodą) esama kursų medžiaga (beje, baigę kursus gausite ir pažymėjimą, jei svarbu jums turėti "įrodymą").

Suprasdami naują kalbą pamatysite, kokią teigiamą įtaką tai jums padarys, pvz. gabėjimas susikalbėti itališkai slidinėjant Italijoje.

Ir dar, man vienas žmogus, mokinantis kalbų, neseniai pasakė, jog norint susikalbėti ir skaityti užsienio kalba spaudą pakanka žinoti 500 žodžių ir šiek tiek gramatikos taisyklių.

Smagaus mokymosi :)

Pirma savaitės diena!

Pirmadienis - mėgstamiausių mano savaitės dienų... Dabartiniame laikotarpyje gal tai nėra tokia ryški savaitės diena, bet man vis tiek ji  patinka. Atsikeliu gerai nusiteikusi, nes būnu pailsėjusi,  šiek tiek atitrūkusi nuo kasdienybės,  matau, kad ir mano dukrytė pirmadienio rytais būna gerai nusiteikusi - ko negalėčiau pasakyti apie penktadienio rytus.

Visi žinome, kodėl tiek daug mūsų aplinkinių nemėgsta  pirmadienių...  Todėl, kad vienų nedžiugina darbas - o jį dirbti privalu, kiti būna tiek "pavargę" po savaitgalio, kad pirmadienį kūnas reikalauja poilsio. Jei neatitinki šių dviejų kriterijų, reiškias esi iš tų, kuriems pirmadieniai patinka, ar ne?

Tinkamiausias juokas apibūdinantis mano pirmadieninę savijautą:

"pirmadienis, šuo pribėga prie bliudo: o grikiai! Antradienis: o grikiai; trečiadienis: grikiai; ketvirtadienis: m m grikiai; penktadienis: grikiai, grikiai fu; šeštadienį sekmadienį negavo ėsti. Pirmadienis: o grikiai!"

Smagaus pirmadienio!

Puikus filmas savaitgaliui: The Prestige

Mane įkalbinėjo visą savaitę peržiūrėti šį filmą, ilgai spyriojausi, nes man jis atrodė neįdomus dėl savo siužeto ir pastatymo, ir dar tiesiog, man nepatinka filmai apie magus.

Bet ką gi, aš peržiūrėjau ir likau sužavėta. Puikus siužetas, aktorių vaidyba ir kas svarbiausiai man - intriga išlaikoma iki pat filmo pabaigos. Manau, kad tai vienas iš "perliukų", kurie sunkiai aptinkami šiomis dienomis.

Žiūrėdami filmą - nepamirškite užkandžiauti juoda kepta duona su česnaku, šiek tiek lašinukų su svogūnais (apsaugosite save nuo virusų, kurie aplink siaučia), ir tai bus atominis kokteilis visiems virusams.

Likite sveiki ir gero savaitgalio :)

6-1 = 5. ir namuose bus šviesiau

Ar pastebėjote, kaip greitai kaupiasi daiktai, ir  jų kiekis didėja geometrine progresija? Pažiūrėk, nespėjai įsikelti į naują būstą, pasidžiaugti jo erdve, tuščiomis lentynomis - kai šeimos nariai, draugai ir pažįstama įkurtuvių proga "tempia" daiktus vieną po kito į tavo namus, žinoma, kai kurie iš jų yra funkcionalūs, kai kurie skirti tik dulkėms rinkti. Aplinkinių nupirkti  daiktai dažniausiai tarpusavyje nesuderinami arba visiškai netinkami prie esamo namų interjero, pvz. jei pas tave nuotraukos rėmeliai mediniai - dovanų būtinai gausi - metalinius arba stiklinius.  Procesas įsisuka . Bet mes irgi nesnaudžiame, ir užpildome kitas lentynas daiktais -  rūbų spintą - naujais, naudotais rūbais, virtuvės spinteles  - maisto produktais, kuriuos neaišku kada suvalgysime, nes dauguma jų pirkti per "išpardavimus" arba tiesiog pavarčius naujus receptukus... Laikas eina - daiktų vis daugėja ir daugėja. Net ir erdviame bute pradeda mažėti erdvės.

Šaunu, ateina pavasaris - švarinimosi dienos, puolame peržiūrėti, ką turime, bet visko nespėjame - nes tiesiog per mažai tų švarinimosi dienų, o daiktų daug, bet šio bei to atsisakome. Vis dar visko daug - iki kito pavasario vėl "atgauname" ką atidavėme ir dar su kaupu (panašiai kaip su antsvoriu, numetei 10 kg, ir jei toliau nieko nedarai - priaugi 15 kg per tą patį laiką per kurį numetei). Gal nelaukime šį kartą pavasario ir sumažinkime esamo "turto" kiekį šį mėnesį, tuo pačiu pasirūpindami silpniąja mūsų visuomenės dalimi?

Iki Šv.Kalėdų liko šeši savaitgaliai - kuriuos reikėtų atidžiai susiplanuoti ir pasidelioti darbus, o gal jūs tai padarėte, nes turite nusistovėjusias tradicijas? Jei ne, siūlau veikti šį savaitgalį. Tikslas - pustuštės lentynos.

Jums reikės: tuščių dėžių, kurių rasite prekybos centre,  senų laikraščių, šiukšlių maišų, fotoparato, geros muzikos ir gero  pusdienio, ir žinoma, šiek tiek pinigų - išsiųsti šeimyną pusdieniui iš namų. Kuo mažiau žmonių "atsisveikinimo procese" dalyvauja, tuo  daugiau atsisakome daiktų ir svarbiausiai be skausmo.

Pradžioje imame  keturias dėžes, ant jų užrašome: prisiminimai, pardavimui, pagalba ir išmetimui. Su dėžėmis keliaujame pradžioje link rūbų spintos - ir darbuojamės, peržiūrime kiekvieną daiktą, ir nusprendžiame, kur jo tikroji vieta - spintoje ar dėžėje. Ta patį procesą kartojame su visomis namuose esančiomi spintomis, ilgiausiai užtruksite prie savo rūbų, trumpiausiai prie vaikų daiktų:)  Manau, žinote, kaip viską reikia surūšiuoti: jei suknelė miela - bet per siaura, dedame į "prisiminimų dėžę"; jei paltas naujas - ir tik kelis kartus devėtas, o vaikų žaislai puikiai veikia - dedame prie pardavimų, jei rūbas  nekelia emocijų, o rusų laikų keptuvė nenaudojama  - dedame į "pagalbos dėžę", jei rūbas nors šiek tiek paįręs, o puodelis koks įskylęs- dedame išmetimui, gerbkime ir tuos žmones, kuriems daiktus atiduosime, atiduokime tvarkingus.

Vienai spintai skiriame ne daugiau kaip 45 min. - būtinai turėkite laikrodį ir sekite, kad suspėtumėte viską laiku,  jei skirsite daugiau laiko - ilgiau bus laiko pamąstymams, daugiau liks daiktų, nors ir nereikalingų.

Kai viskas atigula dėžėse, darbuojamės su kiekviena dėže atskirai: imame pradžoje "pardavimui " skirtą dėžės turinį, ir fotografuojame kiekvieną dėžėje esantį daiktą - iš kelių pusių. Pabaigę fotosesiją - nuotraukas perkeliame į kompiuterį. Būtina tai padaryti tą pačią dieną, nes vėliau tiesiog aptingsite tai padaryti, ir daiktai sugrįš į lentynas, nes vis dar bus per geri išmetimui.  Vakare pabaigsite darbą: sukelsite nuotraukas į kokį nors žiniatinklį, prie kiekvienos nuotraukos  reikės surašyti daikto trumpą aprašymą ir kainą. Pirmoje eilėje siunčiate pasiūlymą pirkti - savo draugams, vėliau galite įkelti skelbimus į pupuliarius pardavimui skirtus tinklapius. Pardavimo terminas - savaitė arba dvi, viską, ką neparduodate - atiduodate.

Antroji dėžė  - "prisiminimai". Surūšiuojame daiktus ir pagal rūšiavimo pobūdį dedame į maišą, sandariai ušrišame maišą, ant maišo parašome - kas jame guli. Dūžtančius daiktus vyniojame į laikraščius. Prie dėžės priklijuojame įmautę, surašę daiktų sąrašą -  lapas keliauja į įmautę, numeruokite ir pačią dėžę. Būtinai turėkite kopiją lapo su daiktų sąrašu ir dėžės numeriu. Esant reikalui žinosite, kur ir kas guli. Jei turite laiko arba vis dėl to liko namuose padėjėjas, kiekvieną daiktą galine nufotografuoti.

Trečioji dėžė - "pagalba". Viską gražiai sudedame. Išsiunčiame pažįstamų ratui  trumpą el.žinutę , jog turite ką atiduoti, ir gal jie žino, kam reikia tų daiktų. Tikrai atsiras žmonių, kurie žino, kam reikia pagalbos. Jei jūs žinote patys  - puiku, artimiausią darbo dieną išvežate dėžę iš namų.

Ketvirtoji dėžė  -  "išmetimui". Pasakoti, ką daryti su šios dėžės turiniu,  manau, kad nereikia. Tik nepamirškite   - rūšiuoti šiukšles.

Dėžių principas - labai gerai veikia, mes išbandėme paskutinį kartą kraustydamiesi - negailestingai atsisakėme labai daug daiktų... Visi "niekučiai" keliavo į prisiminimų dėžes, su sąlyga, kai bus namas su atskiru kambariu prisiminimams, visi  daiktai bus ištraukti ir susodinti į lentynas :)

Būtinai skirkite laiko ir maisto atsargų peržiūrai, jei kažko esate nusipirkę, ko nevalgote, sukraukite į vieną dėžę, jei pakuotė jau  pradaryta - sudėkite į maišiukus, ir atiduokite žmonėms, kuriems yra sunku.

Viską atlikę - turėsime vienu savaitgaliu mažiau, bet kvėpuosime grynesniu oru, ir pamatysite, kaip bus lengviau atsikračius nereikalingais daiktais.

Linkėjimai!

Smagaus savaitgalio!

Ar prisimenate, kada buvote paskutinį kartą klube ir linksmai šėlote su draugais, o ne tik sedėjote kavinėje/bare prie staliuko ir gurkšnojote kokį gėrimą? Jei tai darėte šiais metais, greičiausiai esate - nevedęs/netekėjusi ir/arba neturite vaikų, jei šėlote šiais metais ir atitinkate ankstesnius įvardintus kriterijus - jūs tikri šaunuoliai, o jei dar seniau - tai jus įsuko rutina arba jums virš 50-imt, net ne išoriškai, o vidumi.

Kviečiu pasiimti telefoną, paskambinti keliems draugams ir praleisti šio penktadienio vakarą muzikos sukūryje, be antrųjų pusių, brolių, seserų - tiesiog vakarą praleisti ne su namiškiais!

Linksmo trypimo šokių aikštelėje!

Nauji namų darbai

Už lango lyja ir vėsu, visą laisvą laiką su vaiku praleidžiate namuose arba lekiate iki artimiausio prekybos centro - šiaip pasitrinti, nes nėra ką veikti namuose ir pabodo tos pačios keturios sienos, o ir fantazijos nebeturite, ką "dar galima būtų veikti be to, ką veikiate kasdien", kuo sudominti vaiką, kad visi namai liktų "savo vietoje", kai esami žaidimai įgriso ik gyvo kaulo - ar pažįstamas jausmas? Man taip.

Vedama šio jausmo, ieškojau galingame internete sprendimų ir pasiūlymų vaikams, kas būtų  nauja ir įdomu.  Ir radau daug puikių minčių viename puslapyje, todėl manau, kad šis puslapis tiesiog nuostabus ir bus naudingas jums, jei pritrūkote fantazijos, jei norite skatinti vaiko kūrybiškumą, taip pat  norėtumėte supažindinti vaiką su šiukšlių rūšiavimu ir galimybe panaudoti kelis kartus tam tikras medžiagas.

Dalinuosi su jumis.

Smagaus laiko ir įdomių darbelių!

http://www.simplekidscrafts.com/?pages=1&&page=bjs&sd=df&rd=pages&bid  

p.s. pridedu ir mūsų vieno darbelio pavyzdį.

Pasakos mus lydi nuo pat vaikystės

2004 metais mūsų Vyriausybė patvirtino nutarimą, kuris numato, jog TV laidos ir filmai turi būti ženklinami, visi žinome tokius ženklinimus, kaip S, N-7, N-14. Kitas klausimas, kiek dažnai, ir kas jais vadovaujasi? Bet dabar ne apie tai...  Man iškylo klausimas, kodėl nėra ženklinamos knygos, kodėl nėra ženklinama spauda ir kiti leidiniai? Juk šiuose leidiniuose netrūksta ir smurtą,  ir  seksą aprašančių scenų...ir daug detaliau, nei galima išvysti per TV.

Ar žinote, kada man iškylo idėja - dėl būtino knygų ženklinimo, o gi po paskutinių vaikui perskaitytų "anų laikų klasikinių" pasakų.

Štai kelios citatos iš mūsų turimos knygos (kiekviena šioje knygoje  pasaka turi "perliukų"), kurią ženklinčiau N-7:

1. Pasaka "Nykštukas". Tėvai randa sprendimą: <...Nebegalime išmaitinti savo vaikų. Rytoj vesimės juos į mišką rinkti žabų ir ten paliksime..> ;  žmogėdra darbuojasi peiliu:  <...užčiuopė kepuraites ir perpjovė gerkles visoms savo dukterims..>;
2. Pasaka "Vilkas ir spetyni ožiukai".  Chirurginiai ožkos sugebėjimai: <... Didelėmis žirklėmis mama prakirpo vilkui pilvą..>
3. Pasaka "Trys paršiukai". Paršiukas - mėsėdis: <...Kai vilkas gerai išvirė, paršiukas paruošė jį vakarienei...>
4. Pasaka "Guliverio kelionės". Salos gyventojai buvo labai išmintingi: <...Mes sušaukėme pasitarimą, vieni siūlė tave palikti mirti badu arba perverti tavo veidą ir rankas užnuodytoms strėlėmis, bet pūvantis tavo lavonas tik paskleistų įvairių ligų sostinėje...>
5. Pasaka "Snieguolė".  Kam tos detalės?  <... Žiauri neapykanta užvaldė karalienę; ji liepė medžiotojui nužudyti Snieguolę ir atnešti jos širdį...>

Jei esate iš tų, kurie kartoja, jog  "klasikinės pasakos " yra 100 kartų geresnės nei šių dienų, siūlau perskaityti keletą knygų ir jas palyginti. ... Jau net neminu visų likusių  Brolių Grimų ir Lietuvių liaudies pasakų, kurias ženklinčiau tik  N-14.

Klausiu jūsų, ar žinote, kokias knygas skaito jūsų vaikai (ne tik viršelio pavadinimą, bet ir knygos turinį)?

Puikūs sprendimai mažoms erdvėms

Gal atėjo laikas atnaujinti vaiko ar darbo kambarį? Dabartinė erdvė nėra didelė, o gal tiesiog jums nepatinka apkrautas kambarys, todėl saugote esamą erdvę?
Jei taip - šio ispano dizainerio sprendimai - tikrai jum tiks, jei netiks, tai tikrai pagelbės ieškant jums geriausių sprendimų.
Man asmeniškai patiko beveik viskas: ir spalvos, ir baldų dizainas, ir jų išdėstymas.
Su Sergi dizaino baldais galite susipažinti paspaudę nuorodą:
 http://deco-designing.blogspot.com/2010_10_01_archive.html
Malonaus žiūrėjimo!
p.s. puslapio apačioje pasirinkus atskirus mėnesius - pamatysite dar daugiau darbų.

Perfekcionizmas - neigiama savybė

Manau, kad nebereikia rašyti šio žodžio reikšmės, nes kas antras iš mūsų turi šią savybę. Tik ne kiekvienas žinome, jog literatūra skelbia - kad tai neigiama žmogaus savybė, kurios nepažabojus, galima susirgti depresija , anoreksija ir kitomis ligomis.

Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad veiksmo atlikimas tobulai - tai yra daugiau nei puikiai. Perfekcionistui sunku kažką pabandyti naujo, jis nuolat gyvena baimėje "kad gali jam nepasisekti, ir ką pagalvos kiti apie mane, jei aš suklysiu". Visi puikiai žinome, kaip dažnai ši mūsų savybė mums pakiša koją ir netgi sugadina dalį gyvenimo arba gyvenimą gadiname kitiems, bet kartais nieko negalima padaryti, o kartais ir nenorime, ir šia savybe dangstome  kai kuriuos savo poelgius, kurie nesusiję su šia savybe. Pateikiu kelis pavyzdžius, kuriuos kasdienybėje sutinkame labai dažnai:  perfekcionistas praleidžia per daug laiko sporto salėje alindamas savo kūną - nes kūnas atrodo ne visai tobulas; nenoriai kalba užsienio kalba - nes nežino kaip tarti kai kuriuos žodžius, o klysti bijo; krapštosi ilgiausiai  atlikdamas paprastą užduotį - nes bijo ko nors nepastebėti; sugeba rengtis gerą valandą - nes  rūbų derinys vis neatrodo tobulai;  reguliariai  "pakeičia"  savo antrą pusę, su kuria išgyvenamo ne vienerius metus - nes žmogus pasirodė ne toks tobulas, kaip  turėtų būti pagal jį, o draugas šai turi gražuolę.. ir t.t.

Todėl skelbiu verdiktą: būkime laimingi ir ambicingi, bet nebūkime perfekcionistais.

Aš manau, kad su perfekcionizmu nereikia kovoti, nes dažniausiai kovos su savimi  pralaimimos, todėl reikia priimti šią savo savybę , jos nereikia neigti, bet ir nereikia  akcentuoti. Metams bėgant, prioritetai persiskirsto savaime, nes žmogus įgauna daugiau patirties, ir tai, kas atrodė svarbu vienu laikotarpiu, šiandieną ir ryt atrodys juokinga. 

Pradžia - gimimo diena

Būtų buvę šaunu, jei šį "blogą" (toliau vadinsiu dienoraščiu, nors vienas artimas mano bičiulis pašnibždėjo, kad savo prasme šis žodis nėra teisingas... bet.. tebūnie dienoraštis) būčiau pradėjusi rašyti 10.10.10, bet pradėjau rašyti tik šiandieną, eilinę spalio 22-ąją dieną. Žinoma, dienoraščio gimtadienį, jei tokio sulauksiu, galėsiu švęsti ir kitą dieną, kuri bus įsimintinesnė, nei ši diena, bet dar nepriėmiau sprendimo, o juk ir nėra tai taip svarbu, juk gyvenime nepriimame daug svarbesnių sprendimų, nei šis.

Dienoraščių rašymas - nėra mano stiprioji pusė, bet kai paskaitau kai kuriuos medijoje esamus straipsnius, užtinku save pagalvojant, jog galėčiau padaryti geriau. Taip... pasitikėjimo trūkumas - nėra mano savybė.

Prieš dešimt metų, ir visus paskutinius dešim metų, maniau ir tikėjau, jog esu perfekcionistė, dabar manau, kad esu daugiau priekabi  nei paprastai būna moterys.

O kadangi esu priekabi, man patinka tvarka, taisyklės, disciplina, režimas - ir kiti "kūrybiškumą" žudantys bruožai. Jei paklausite  -kodėl? Atsakyti į šį klausimą padės šis dienoraštis ir jūs.

aŠ