Kaip rasti bendrą kalbą su mažaisiais?

Savo mažąja nuo mažumės mokome tvarkingumo: jog reikia susidėti visus rūbus, batus, žaisliukus ir knygas  ten, kur jiems priklauso būti. Mes visaip kaip bandome įtraukti ją į "tvarkymosi ir pagalbos procesą", ji noriai padeda mums tose srityse, kurios nėra susijusios su vaiko kasdienine veikla (duklių valymas, patalų keitimas, kepinių tešlos maišymas ir t.t.),  o su jos tiesioginėmis užduotimis viskas vyksta sudėtingiau, paprašius susitvarkyti žaisliukus, dažniausias girdimas atsakymas "tuoj palauk" arba "vieną minutėlę", o tai reiškias, išvertus į suaugusiųjų kalbą - "pamiršk".

Negalėjau sugalvoti, kaip išmokyti vaiką pačiam susitvarkyti kambarį ( nors jai tik treji) be didesnio spaudimo (dabartinis veiksmingiausias būdas , tai sąlygos išpildymo prašymai: "jei nesusitvarkysi, žaisliukai supyks ir išeis pas kitus vaikus"; "važiuiosim - kai tik susitvarkysi"; "jei nepatrauksi - užkliusi ir susižeisi") bei maksimaliai išvengti "ožiukų", todėl ieškojau atsakymo literatūroje, ir radau keletą įdomių minčių knygoje apie vaikų auklėjimą   . Šios mintys puikiai  pritaikomos  bendravime su vaiku, kai siekiama rasti kompromisą ir užtikrinti ramybę šeimoje :) :

1. Dažnai tėvai prašymu vadina reikalavimą kažką atlikti, o ne prašymą. Jei prašote, turi būti ir atitinkama prašymo intonacija jūsų balse (pastebėkite, kaip vėliau vaikai jūsų "prašo" ko nors, ko nenorite duoti :) - jie reikalauja, o ne prašo; copy-paste iš mūsų tėvelių)
2. Sąlygų sakiniai yra  tinkami vykdant derybas su vaiku, bet reikia nepamiršti, jog sąlygų nevykdymas iš jūsų pusės tik blogina siekiamą rezultatą. Jei pasakote "jei taip, tai taip", būtina neįvykdžius vaikui "jei", įvykdyti prieš tai jūsų pažadėtąjį  "taip" (mes esame išnešę kelis žaislus į garažą, kuriuos mažoji vėliau rado, ir labai džiaugėsi, kad "pagavo" juos beišeinančius pas kitus vaikus);
3. Būtina vaikui parodyti, kad tam tikro darbo atlikimas yra naudingas jam pačiam, o ne jums ir aplinkai. (pvz. Jei nepatrauksi žaisliuko, gali ant jo užlipti ir smarkiai susižeisti, o nesakyti taip: Jei nepatrauksi žaisliuko, gali ant jo užlipti ir sulaužyti  - nes sulaužius žaisliuką tėtis jį pataisys arba kas nors nupirks naują);
4. Vaikui nuo mažumės reikia paaiškinti, kad yra vaikų, kurie neturi tiek, kiek jis turi , o ką turi, reikia saugoti (aš buvau nustebinta, kaip mažas vaikas gali tai suprasti);
5. Mokyti vaiką saugoti daiktus, o netinkamus atiduoti tiems, kam jie gali būti dar naudingi. Kartu su vaiku atrinkti jo daiktus "atidavimui", ir iš namų išvežti tik tuos daiktus, kuriuos mažasis sutinka atiduoti (mes paskyrėme vieną didelę rankinę tokiems daiktams, į kurią dukrytė neša jai nebetinkamus daiktus, kartais po kelių dienų pakeičia sprendimą ir nuneštą  daiktą vėl  išsitraukia);
6. Jei atostogaujate su vaikais - atostogų dienas būtina derinti prie vaiko dienos grafiko. Neplanuoti jokių turistinių išvykų ir pietų meto per vaiko dienos pokaitėlį. Taip pat, reikia vadovautis taisykle: geriau aplankyti ir pamatyti visko mažiau, bet su džiaugsmu, nei grįžti iš atostogų visiems "nusikalusiems" ir be teigiamų emocijų užtaiso. Pvz. Jei planuojate vykti į zoologijos sodą, būtina turėti omenyje, kad vaikas gali sutelkti dėmesį  tik valandai arba pusantros, vėliau, vaikui tiesiog bus viskas neįdomu, nesvarbu, kokio grožio ir dydžio gyvūnai jo dar laukia, todėl likusį laiką  turėsite suirzusį vaiką, o po kurio laiko tokia pat nuotaika apims ir jus (kaip žinia, prasta nuotaika persiduoda greičiausiai :);
7. Ir pati įdomiausia knygos mintis: jei norite, kad vaikas jus išgirstų, būtina su vaiku susilyginti ūgiu, kalbant su juo jums reikia atsitūpti arba pasikelti vaiką į savo akių lygį (pvz. pastatyti ant kėdės).  Kalbant su mažuoju stengtis išlaikyti akių kontaktą. Pagalvokime, juk ir mums suaugusiems nepatinka, kai sėdint darbo vietoje prie stalo ateina  vadovas ir atsistoja "samovaro" (pasiskolinu posakį iš draugės :D ) poza ir prašo atlikti darbą greičiau arba klausinėja "kas jums neaišku?". Vaikai jaučia kūno kalbą, todėl būtina sekti savo kūno kalbą kalbant su vaiku, tai ką norite pasakyti turi neprieštarauti jūsų žvilgsniui, veido išraikšai ir kūno pozai. 

Sekmės su mažaisiais :)