Žirklės - kirpimui

Pamenu, kai buvome vaikai, mano sesuo pasiėmusi žirkles pagražindavo lėles, ilgos kasos buvo patrumpinamos iki minimumo. Deja, lėlių plaukai neataugdavo, to mes nežinojome. Nors aš žavėjausi lėlėmis ilgomis kasomis, mano sesuo turėjo kitokią nuomonę, o vaikystėje, kaip žinia, nugalėdavo "stipresnis - vyresnis".

Panašu, kad mano dukrytė šiuo klausimu yra labiau panaši į mano sesę, pripažįsta lėles išvis be plaukų arba trumpais plaukais. Todėl kirpti nėra ką, nors karpyti mėgsta. Kas dieną ji iš spausdintuvo išsitraukia kokius penkis lapus ir juos karpo, vėliau "šiukšles" išmetame ir kitą rytą  rutina būna ta pati.

Turėdama šį mėgstamą pomėgį, mažoji buvo susižavėjusi vienu iš projektų darželyje (patikėkite, kiekvieną dieną vis nauji projektai pas juos) - "šukuosena". Jos įkvėpta,  nusprendžiau pasidalinti su jumis šia puikia mokytojos įdėja.

Jums reikės žolytės sėklų, mažo arba didelio indelio, savaitės laistymo (šis malonus rūpestėlis tikrai džiugins vaiką) ir žirklių. Smagiausiai tai, kad mažieji kiekvieną dieną turi užduotį laistyti žolę, kurią jie sėkmingai ir džiugiai atlieka.

Prieš

Po :)

Vėjaraupiai

Štai prie ko priveda privalomasis vaikų skiepyjimas nuo vėjaraupių: tėvai paštu siunčia apčiulptus ledinukus su virusu už tam tikrą mokestį.

Trumpas reportažas: http://www.cnn.com/video/?hpt=hp_c3#/video/health/2011/11/09/nr-cohen-chickenpox-lollipops.cnn 

JAV yra daugiau privalomųjų skiepų nei Lietuvoje, ir jei vaiką nori  leisti į darželį ar mokyklą būtina pateikti pažymą iš Sveikatos departamento, jog vaikas paskiepytas visais reikalingais skiepais, išsisukti nuo skiepo neįmanoma, tiesa yra vienas kelias - gali pateikti pažymą iš tam tikrų religinių bendruomenių apie priklausymą jiems, kurie pasisako prieš bet kokius cheminius vaistus, įskaitant skiepus  - kitais atvejais, deja, skiepai bus privalomi.

Iš tiesų, aš džiaugiuosi, kad mūsų vaikas persirgo vėjaraupiais, ir mes užsidėjome "pliusą" dėl skiepo nuo vėjaraupių pateikdami oficialią pažymą iš gydytojo. Štai taip.

Keistai skamba visas šis skiepų reikalas JAV, viskas smarkiai sureikšminta, skiepytis reikia net nuo tokių ligų, kurios tik vienetus gali paveikti ir tikrai ne pažangiose šalyse. Farmacinė industrija ir draudimo bendrovės - valdo. Kuo ilgiau čia būnu, tuo sunkiau viską suprasti. Beje, nuo gripo galima "kas antrame kioskelyje" pasiskiepyti NEMOKAMAI.

JAV deklaruoja save kaip mažiausiai apribojimų turinti šalis, o iš tiesų, tai nėra tiesa. Tai šalis, kur labai daug taisyklių ir spaudimo daryti tai, ko nevisada nori daryti.

Kabrioletas

Faktas kaip blynas - turint vaikus fantazijos niekada nepritrūksti, nebent kai trūksta laiko, tada jau kebliau su išmone gali būti. Aš su savo dukryte vis padarydavau šį bei tą iš rūšiuoti skirtų šiukšlių, tikiu, kad tai kažkaip užsifiksuos jai atmintyje ir ji bus labiau sąmoninga gamtos atžvilgiu nei esame mes dabar. Tik atsiradus panašiems darbeliams, ji pradėjo daug ką neštis namo ką randa gatvėje ar pliaže: ar tai būtų šiaudelis nuo sulčių, ar kamštelis nuo alaus, ar koks plastiko gabaliukas, viskas tampa labai reikalinga ir naudinga jos manymu. Jei mes kokią didesnę dėžę padedame išmetimui, ji tuojau pat būna sugrąžinta į mažosios kambary lydint posakiu "mes kažką galime padaryti, neišmesk". Įdomu, ar ne?

Ką veikti su trimečiu: aplikacijos!

Užsiėmimas ir suaugusiam, ir vaikui. Vienas kerpa, kitas kerpa ir klijuoja. Būsite užsiėmę ne daugiau kaip valandą, bet tai jug daug, jei jūsų atžalai dar nėra keturių.

Man patinka šis užsiėmimas. Juo metu neatsistebiu, kokie kūrybingi gali būti vaikai.

Pabandykite vieną vakarą skirti aplikacijoms, puikus būdas atsipalaiduoti ir jums, ir vaikas bus patenkintas praleistu laiku su jumis.

Saugumas internete

Džiugu, kas paskutiniais mėnesiais pateikiama daug pranešimų apie saugumą internete, liūdna - kad jau buvo ir bus neigiamų pasiekmių susijusių su informacija paskelbta internete..

Deja, tai tiesa, kad visi mes "mirkstame" kažkuriose svetainėse, galų gale tiesiog nardome internete..

Žmonės daug atviriau reiškia savo nuomonę, kai sėdi už kompiuterio lango, negu galėtų ir sugebėtų pasakyti gyvai - taip, tai 21 a., kai gyvo kontakto reikia minimaliai , bet vis dar reikia daug bendravimo ir be proto daug ivairios informacijos,  ji reikalinga žmogui kaip vanduo Žemei.

Internetas mus pasiekė ne taip seniai, bet mūsų vaikai - auga su juo, todėl edukuoti kaip saugiai elgtis internete privaloma.. Džiugu, kad lietuviai sukūrė puikias socialines reklamas, kuriuos tikiuosi randasi ne tik internete, bet ir transliuojamos per TV bei bus rodomos mokyklose:  http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-01-27-privatumas-internete-vaikams-ir-ne-vaikams/56841

Ko neišmokome patys, tikrai galime išmokyti vaikus.

Virusai

Ech.. serga mano mažoji, nuo virusų kažin ar kur pasislėpsi šiais laikais.. Pričiupo ir mažytę.  Norėjau pradėti pastraipą nusiskundimais ir pasipyktinimais JAV medicinine sistema: paslaugų kokybe, kainomis, suvokimu ir visu kitu. Bet dar nesu pasiruošusi šaltai ir glaustai visko aprašyti, tiesiog kainos ir kokybės santykis mažų mažiausiai "išsigimęs".

Mažoji serga - mes gydome, pradedant antibiotikais, baigiant patvirtintomis namų priemonėmis, kurios jai tikrai nepatinka... Girdant braškių skonio antibiotikus man iškylo klausimas: kelerių metų vaikai pirmą kartą  "paragauja antibiotikų" (neskaitan tų, kurie randami maisto produktuose)? Ar kur nors galima rasti tokią statistiką ir palyginimą dešimtmečiais, mat čia - viskas ir visi gydomi antibiotikais.. Kai mažoji turėjo vėjaraupius ir tai antibiotikus išrašė, kurių mes nepirkome ir tikrai negirdėme.. O gal viskas taip mutavo ir pasikeitė, kad tik antibiotikais ir gali būti pagydoma?

Liūdniausia, matyti sergantį vaiką.. Ir vienaip, ir kitaip bandai padėti, kad tik pagerėtų, o vis negerėja. Situacijai nesikeičiant, galvoje šmėsteli daug visokių neigiamų ir juodų minčių, jas veji kuo toliau nuo savęs, ir toliau visą naktį akies kraštu stebi vaiką, arba padėjęs ranką ant kaktos, žiūri, ar neartėja kritinė riba, klausai ausis ištempęs, koks kvėpavimo ritmas, nerimauti ir rūpintis - pagrindinės naujos užduotys..

Prisiminiau, labai įdomias mintis prieš kokius tris metus perskaitytas knygoje "Padekime augti"  apie vaikų ligas (kadangi knygos neturiu, atsiprašau už netikslias citatas): "ligų pagalba vaikas pereina tam tikrus brandos etapus, kurios formuoja asmenybę" ir "per ligas vaikas labiaus supranta supančią aplinką".  Teisingos  mintys. Po kiekvienos ligos vaikas būna pasikeitęs, šiek tiek labiau suaugęs.. Bet kaip beskambėtų pačių išmintigiausių žmonių žodžiai, linkiu visiems būti sveikiems, ir kad ligos kuo didesniu lanku aplenktų mūsų mažuosius.

 Aš užmečiau akį į spintelę esančią prie lovos ir matau naujai suformuotą per kelias dienas namų vaistinėlę: tylenol, ibuprofenas, paracetamiolio žvakutės, probiotic, antibiotic, vibrocil, jūros vanduo, 70 proc. spiritas, dezinfekavimo priemonė rankoms, servetėlės, vandes buteliukai, resorbano tepalas,  termometras ausiai, termometras klasikinis.... o kur dar spintelė virtuvėje (gerai, kad jos nematau) - alijošiaus didžiulis lapas iš kiemo, medus, citrina, aviečių uogienė, čiobreliai prieskonių buteliuke (arbatėlių čia neradau), imbiero milteliai, ramūnelių arbata, žolelių arbata....   Ar ir pas jus taip pat būna ligos atveju?

Puošiame namus didžiausiai žiemos šventei

Jei perskaitėte prieš tai mano parašytą trumpą pamąstymą apie angelus, laikas antram "rašinėliui": ruošiame-puošiame Kalėdinius angelus namams. 

Žinau, žinau - dauguma neturite laiko (kartais laiko neatsiranda netgi geram žodžiui, o ką kalbėti apie darbus), to laiko ir aš neturiu, neturi ir likę šeši milijardai šios žemės pupuliacijos.  Bet jei norite suburti visą šeimą (kad ir 50 proc. šeimos :) geram darbui - teks vienam vakarui atidėti visus svarbius, arba nesvarbius ir laikui imlius darbus, atsiraitoti rankoves ir kibti į dabrą :) Rezultatas jus pradžiugins daugiau nei jus galite tikėtis, nekalbu apie tai, kad namuose atsiras daugiau papuošimų, kurių kilmė šalis nebūs "China".

Pirmas žingsnis - įjungiama Kalėdinė muzika ir į viską žiūrima su gera nuotaika - visos dekoracijos skirtos "ne grožio konkursui", todėl leiskite kuo daugiau darbuotis vaikams, ir nebūkite smulkmeniški. Antras žingsnis - paruošiame karšto vyno ir supilame viską į termosą, laikas eina ir vynas aukšta greitai. Trečias žingsnis - dirbame.

Keli pasiūlymai išbandyti praktikoje:)

Jeigu turite namuose vienkartinių lėkščių (labiausiai tinkamos iš putplasčio) iš jų galite iškirpti kokio tik norite dydžio angeliukus, kuriuos mažiesiems padėjėjams yra labai patogu spalvinti savo  mažomis rankytėmis, vėliau angeliukus klijuojame ant sienų, durų, langų, kabiname visur, kur galime pakabinti :)

Iš lauko parsineškite nedidukę šakelę, ja nuspalvinkite kokia tik norite spalva (geriausiai akriliniais dažais, nes jiems išdžiūvus, jie netepa), ir atitinkamai parinkite jums mielos spalvos juosteles ir popierių. Perkelkite angeliukų trafaretus ant popieriaus (aš keliau tiesiai nuo nešiojamojo kompiuterio ekrano), angeliukus sulankstote, jei norite padailinkite sparnelius,  priklijuojate prie jų juosteles, kabinate ant šakos - ir grožitės gurkšnodami vyną kvepiantį gvazdikėliais. 

 

Keletą namų kampų yra papuošti kitaip nei visada ...

Kaip rasti bendrą kalbą su mažaisiais?

Savo mažąja nuo mažumės mokome tvarkingumo: jog reikia susidėti visus rūbus, batus, žaisliukus ir knygas  ten, kur jiems priklauso būti. Mes visaip kaip bandome įtraukti ją į "tvarkymosi ir pagalbos procesą", ji noriai padeda mums tose srityse, kurios nėra susijusios su vaiko kasdienine veikla (duklių valymas, patalų keitimas, kepinių tešlos maišymas ir t.t.),  o su jos tiesioginėmis užduotimis viskas vyksta sudėtingiau, paprašius susitvarkyti žaisliukus, dažniausias girdimas atsakymas "tuoj palauk" arba "vieną minutėlę", o tai reiškias, išvertus į suaugusiųjų kalbą - "pamiršk".

Negalėjau sugalvoti, kaip išmokyti vaiką pačiam susitvarkyti kambarį ( nors jai tik treji) be didesnio spaudimo (dabartinis veiksmingiausias būdas , tai sąlygos išpildymo prašymai: "jei nesusitvarkysi, žaisliukai supyks ir išeis pas kitus vaikus"; "važiuiosim - kai tik susitvarkysi"; "jei nepatrauksi - užkliusi ir susižeisi") bei maksimaliai išvengti "ožiukų", todėl ieškojau atsakymo literatūroje, ir radau keletą įdomių minčių knygoje apie vaikų auklėjimą   . Šios mintys puikiai  pritaikomos  bendravime su vaiku, kai siekiama rasti kompromisą ir užtikrinti ramybę šeimoje :) :

1. Dažnai tėvai prašymu vadina reikalavimą kažką atlikti, o ne prašymą. Jei prašote, turi būti ir atitinkama prašymo intonacija jūsų balse (pastebėkite, kaip vėliau vaikai jūsų "prašo" ko nors, ko nenorite duoti :) - jie reikalauja, o ne prašo; copy-paste iš mūsų tėvelių)
2. Sąlygų sakiniai yra  tinkami vykdant derybas su vaiku, bet reikia nepamiršti, jog sąlygų nevykdymas iš jūsų pusės tik blogina siekiamą rezultatą. Jei pasakote "jei taip, tai taip", būtina neįvykdžius vaikui "jei", įvykdyti prieš tai jūsų pažadėtąjį  "taip" (mes esame išnešę kelis žaislus į garažą, kuriuos mažoji vėliau rado, ir labai džiaugėsi, kad "pagavo" juos beišeinančius pas kitus vaikus);
3. Būtina vaikui parodyti, kad tam tikro darbo atlikimas yra naudingas jam pačiam, o ne jums ir aplinkai. (pvz. Jei nepatrauksi žaisliuko, gali ant jo užlipti ir smarkiai susižeisti, o nesakyti taip: Jei nepatrauksi žaisliuko, gali ant jo užlipti ir sulaužyti  - nes sulaužius žaisliuką tėtis jį pataisys arba kas nors nupirks naują);
4. Vaikui nuo mažumės reikia paaiškinti, kad yra vaikų, kurie neturi tiek, kiek jis turi , o ką turi, reikia saugoti (aš buvau nustebinta, kaip mažas vaikas gali tai suprasti);
5. Mokyti vaiką saugoti daiktus, o netinkamus atiduoti tiems, kam jie gali būti dar naudingi. Kartu su vaiku atrinkti jo daiktus "atidavimui", ir iš namų išvežti tik tuos daiktus, kuriuos mažasis sutinka atiduoti (mes paskyrėme vieną didelę rankinę tokiems daiktams, į kurią dukrytė neša jai nebetinkamus daiktus, kartais po kelių dienų pakeičia sprendimą ir nuneštą  daiktą vėl  išsitraukia);
6. Jei atostogaujate su vaikais - atostogų dienas būtina derinti prie vaiko dienos grafiko. Neplanuoti jokių turistinių išvykų ir pietų meto per vaiko dienos pokaitėlį. Taip pat, reikia vadovautis taisykle: geriau aplankyti ir pamatyti visko mažiau, bet su džiaugsmu, nei grįžti iš atostogų visiems "nusikalusiems" ir be teigiamų emocijų užtaiso. Pvz. Jei planuojate vykti į zoologijos sodą, būtina turėti omenyje, kad vaikas gali sutelkti dėmesį  tik valandai arba pusantros, vėliau, vaikui tiesiog bus viskas neįdomu, nesvarbu, kokio grožio ir dydžio gyvūnai jo dar laukia, todėl likusį laiką  turėsite suirzusį vaiką, o po kurio laiko tokia pat nuotaika apims ir jus (kaip žinia, prasta nuotaika persiduoda greičiausiai :);
7. Ir pati įdomiausia knygos mintis: jei norite, kad vaikas jus išgirstų, būtina su vaiku susilyginti ūgiu, kalbant su juo jums reikia atsitūpti arba pasikelti vaiką į savo akių lygį (pvz. pastatyti ant kėdės).  Kalbant su mažuoju stengtis išlaikyti akių kontaktą. Pagalvokime, juk ir mums suaugusiems nepatinka, kai sėdint darbo vietoje prie stalo ateina  vadovas ir atsistoja "samovaro" (pasiskolinu posakį iš draugės :D ) poza ir prašo atlikti darbą greičiau arba klausinėja "kas jums neaišku?". Vaikai jaučia kūno kalbą, todėl būtina sekti savo kūno kalbą kalbant su vaiku, tai ką norite pasakyti turi neprieštarauti jūsų žvilgsniui, veido išraikšai ir kūno pozai. 

Sekmės su mažaisiais :)

Nauji namų darbai

Už lango lyja ir vėsu, visą laisvą laiką su vaiku praleidžiate namuose arba lekiate iki artimiausio prekybos centro - šiaip pasitrinti, nes nėra ką veikti namuose ir pabodo tos pačios keturios sienos, o ir fantazijos nebeturite, ką "dar galima būtų veikti be to, ką veikiate kasdien", kuo sudominti vaiką, kad visi namai liktų "savo vietoje", kai esami žaidimai įgriso ik gyvo kaulo - ar pažįstamas jausmas? Man taip.

Vedama šio jausmo, ieškojau galingame internete sprendimų ir pasiūlymų vaikams, kas būtų  nauja ir įdomu.  Ir radau daug puikių minčių viename puslapyje, todėl manau, kad šis puslapis tiesiog nuostabus ir bus naudingas jums, jei pritrūkote fantazijos, jei norite skatinti vaiko kūrybiškumą, taip pat  norėtumėte supažindinti vaiką su šiukšlių rūšiavimu ir galimybe panaudoti kelis kartus tam tikras medžiagas.

Dalinuosi su jumis.

Smagaus laiko ir įdomių darbelių!

http://www.simplekidscrafts.com/?pages=1&&page=bjs&sd=df&rd=pages&bid  

p.s. pridedu ir mūsų vieno darbelio pavyzdį.

Pasakos mus lydi nuo pat vaikystės

2004 metais mūsų Vyriausybė patvirtino nutarimą, kuris numato, jog TV laidos ir filmai turi būti ženklinami, visi žinome tokius ženklinimus, kaip S, N-7, N-14. Kitas klausimas, kiek dažnai, ir kas jais vadovaujasi? Bet dabar ne apie tai...  Man iškylo klausimas, kodėl nėra ženklinamos knygos, kodėl nėra ženklinama spauda ir kiti leidiniai? Juk šiuose leidiniuose netrūksta ir smurtą,  ir  seksą aprašančių scenų...ir daug detaliau, nei galima išvysti per TV.

Ar žinote, kada man iškylo idėja - dėl būtino knygų ženklinimo, o gi po paskutinių vaikui perskaitytų "anų laikų klasikinių" pasakų.

Štai kelios citatos iš mūsų turimos knygos (kiekviena šioje knygoje  pasaka turi "perliukų"), kurią ženklinčiau N-7:

1. Pasaka "Nykštukas". Tėvai randa sprendimą: <...Nebegalime išmaitinti savo vaikų. Rytoj vesimės juos į mišką rinkti žabų ir ten paliksime..> ;  žmogėdra darbuojasi peiliu:  <...užčiuopė kepuraites ir perpjovė gerkles visoms savo dukterims..>;
2. Pasaka "Vilkas ir spetyni ožiukai".  Chirurginiai ožkos sugebėjimai: <... Didelėmis žirklėmis mama prakirpo vilkui pilvą..>
3. Pasaka "Trys paršiukai". Paršiukas - mėsėdis: <...Kai vilkas gerai išvirė, paršiukas paruošė jį vakarienei...>
4. Pasaka "Guliverio kelionės". Salos gyventojai buvo labai išmintingi: <...Mes sušaukėme pasitarimą, vieni siūlė tave palikti mirti badu arba perverti tavo veidą ir rankas užnuodytoms strėlėmis, bet pūvantis tavo lavonas tik paskleistų įvairių ligų sostinėje...>
5. Pasaka "Snieguolė".  Kam tos detalės?  <... Žiauri neapykanta užvaldė karalienę; ji liepė medžiotojui nužudyti Snieguolę ir atnešti jos širdį...>

Jei esate iš tų, kurie kartoja, jog  "klasikinės pasakos " yra 100 kartų geresnės nei šių dienų, siūlau perskaityti keletą knygų ir jas palyginti. ... Jau net neminu visų likusių  Brolių Grimų ir Lietuvių liaudies pasakų, kurias ženklinčiau tik  N-14.

Klausiu jūsų, ar žinote, kokias knygas skaito jūsų vaikai (ne tik viršelio pavadinimą, bet ir knygos turinį)?