Prieš gerus du metus, viena sena miela moteriškė pardavinėjo savo daiktus. Daiktų pardavimas daugiau buvo susijęs ne su pinigų rinkimu, o laiko praleidimu. Žmogus senas, daug ko matęs, išgyvenęs II Pasaulinį karą, bet vienišas savo dideliame name. Močiutė pardavinėjo įvairius daiktus, pradedant žurnalais apie žirgus (pusamžio senumo) ir baigiant dėžutėmis nuo saldainių. Kažkas joje buvo tokio, kas pritraukė mane ir mes pradėjome pokalbį, tiek daug ji turėjo ką papasakoti....
Vėliau mano akį patraukė dėžėje sumesti mediniai žaisliukai... Ir vėliau išgirsta jų tarpukario ir karo istorija paskatino mane juos įsigyti. Močiutės vaikystės prisiminimų kaina buvo 2$, o žaislai matę karą, migravo kartu iš Vokietijos į Ameriką, išmaišė daug valstijų, ir galų gale buvo pamesti garaže. Prieš keletą dienų nusprendžiau juos sudėti "į vitriną", kadangi mažoji nežaidžia su jais, kaip prinimą sau, jog istorija turi prasmę tik tada, jei mes esame jos liudytojai, kitu atveju tai tik ištraukos iš kitų žmonių gyvenimo. Kito žmogaus gyvenimo nenugyvensi, dėl to reikia gyventi savo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą