Vakar perskaičiau, mano akimis žiūrint, labai atvirą aktoriaus Giedriaus Savicko interviu. Viskas jo pasakyta nevyniojant į vatą. Tiesiai šviesiai atvirai.
Skaitydama šį jo interviu pritariamai linksėjau, taip taip – būtent taip ir aš matau savo šalį – sureikšminančią nereikšmingus dalykus, pamirštant svarbius. Lietuvišką spaudą permetu akimis kartą per savaitę , 99 proc. tik perskaitau antraštes – ir to užtenka, nes vis tiek nerandu nieko naujo, tos pačios „problemos“ mirga beveik visuose puslapiuose.
Pastebėjome su drauge, jog didžiausios žvaigždės šiuo metu spaudoje „kaliniai“ arba su nusikalstoma veikla susiję asmenys.. Jie pupuliarūs, jie ant bangos.. Negvildenamos temos apie „karštuosius pasaulio taškus“, apie įvairius neramumus – kurie turės įtakos ir mūsų šaliai artimiausioje ateityje... Gvildenamos kažkokios "aktualijos", kurios nesuprantu, kam gali būti svarbios. Bet jei rašo – greičiausiai viskas svarbu?
Turiu keletą lietuviškų mėgiamų svetainių, kurios publikuoja straipsnius, o ne tik pateikia skambius straipsnių pavadinimus, tai būtų:
As be tavo paminetu dar pskaitau viena kita straipsni is Verslo klases bei viena kita bloga, bet cia jau geru minciu, o ne ziniu vardan...
AtsakytiPanaikinti