2011 m. vasario 28 d., pirmadienis

Baisu - jei ne rusai, romai, tai vėl tie lenkai...

Vakaras, įšoku į žinių traukinį prieš miegą- delfi.lt. Vienas iš populiariausių straipsnių Lenkijos politikai džiaugiasi rinkimų rezultatais. , matau įspūdingą skaičių komentarų, nedrįstu skaityti ir nesinori susigadinti pirmadienio vakaro skaitant įvairaus plauko nacionalistinius šūkius. Nesu aš mažumų didžiausia gynėja, nors pati jiems ir priklausau, bet juk kai puola iš visų pusių, ir varto kaip kas netingi, norom nenorom pradeti aršiau ir garsiau gintis.
Gal būtų šiek tiek kitokios nuotaikos internete lenkų ar rusų atžvilgiu -  jei liaudis būtų atidžiau susipažinusi su savo šalies istorija? Jei suprastų, kad tie patys lenkai ar rusai yra Lietuvos piliečiai, ir turi visas tas pačias teises kaip lietuvių lietuviai? Ar nejaučiamas skirtumas tarp pilietybės ir tautybės? Kiekvienas stengiasi narstant savo šeimos medį kildinti save iš bajorų - net nepasigilinęs iš kur pats bajorų luomas kildinamas, ir kas tie bajorai buvo, kaip jais tapdavo? Ir ar taip baisu, kad vietovėse kur lenkų kilmės žmonių sudaro virš 20 proc. - būtų rašomi užrašai dviem kalbomis, kai daugelyje pasaulio šalių taip yra daroma? Kaip gali būti gvildenamos temos - jog globalizacija - tai labai teigiamas veiksnys Lietuvai, kai nesugebame šalies viduje žiūrėti teigiamai į kitų tautų atstovus ir iš to išspausti naudą (tai kad kiekvienas mokame daugiau nei vieną kalbą?)? Koks skirtumas, kokios taitybės politikas, juk svarbu, koks jis ir kaip jis valdyme dalyvaus? Jei būtų laimėjusi juodaodžių partija - būtų egzotika ir rėktumėme ant visos Europos - kokie mes šiuolaikiški, o kai lenkai vietiniai laimėjo - tai reikia juos "mušti".
Liūdna ir pikta.

Sekmadienio popietė - deginimosi sezono atidarymas

Nusprendę popietę praleisti prie jūros - pajudėjome pajūriu į
Horward Island.. Tiesiog norėjosi kitokio paplūdymio.

Kairėje pusėje Meksikos įlanka, dešinėje kanalai.

Kateriai, jachtos, valtelės - pilni vandenys motorinių
priemonių.

Kanalai skirti tik transporto priemonėms ir žvejojimui,
 krabų gaudymui. Nemačiau, kad kas maudytusi.

"Architektūra" labai paprasta bei marga.

Benzino kaina ir pas mus šoktelėjo 20 ct per vieną naktį
(čia vieno galono kaina). Visi eskaluoja, kad "Libija" kalta,
nors visas naftos importas vyksta iš Venesuelos :)

Meksikos įlanka apstatyta prabangiais namais, apartamentų
 kompleksais. Vienas kitas viešbutis yra pirmoje eilėje prie jūros.
 Prieti prie vandens gali tik tam tikrose specialiuose
 vietose - ir niekas nepurkštauja dėl tokios nusistovėjusios
 tvarkos. Žinoma  - paplūdymiai yra visų.

Aukštų pastatų turime nedaug - tai prabanga, vykdyti statybas
 ant tokio grunto sudėtinga ir labai brangu - kur pakasi, ten
 vandenį iškasi. Nusipirkti namą ar apartamentus ant
vandens galėtų nemažai žmonių, bet štai juos išlaikyti -
tikrai nedaugelis gali tai padaryti - draudimo įmokos
yra milžiniškos.

Apartamentų komplekstas.

Dviračių takeliai mūsų apylinkėse puikūs.

Tiltų begalės, kadangi visur vanduo, kanalai išraižę visą žemę.

Populiariausios krautuvės - pilna ant kiekvieno kampo.
Moterims - bikiniai, vyrams - šortai.

Clearwater - kopos. Labai populiarus miestas tarp jaunimo..

Kavinės - atvykus čia galima gauti šoką, jog geros kavinės
 ir restoranai siūlo prisėsti prie plastikinių staliukų
 lauke ir dar ant plastikinių kėdžių. Pabuvus ilgiau ir šiek tiek
pažinus klimatą, supranti, jog viskas, kas nėra plastikas
 atlaiko vienus metus ir tiek.. vėliau
supūna nuo drėgmės pertekliaus.


"Turistinio miesto pabaiga", prasideda tikroji Amerika.

Pupuliariausi mieste - trijų juostų keliai, nusagstyti
degalinėmis ir autosalonais bei greitojo maitinimo įstaigomis.

Vagonėlių gyvenvietė.

Horward Island. Sala - paplūdimys.

2011 m. vasario 26 d., šeštadienis

Paskutinis žiemos sekmadienis.



Puiki nuotaikinga daina paskutiniam vasario šeštadieniui. Džiaukimės tuom, ką turime, ir neliūdėkime dėl to, ko niekada neturėjome.

Špinatų pyragas pagal Julia Child- prancūzų virtuvė

Pagauta įvkėpimo ir padariusi klaidingą išvadą, kad "vietinius receptus" jau perkandau, sugalvojau peršokti į prancūzišką virtuvę? Kodėl gi ne - juk kiaušiniai "prancūziškai" pavyko - maniau pavyks ir pyragas.. Tai kas, kad savo gyvenime nesu bandžiusi  iškepti kepinių iš kapotos tešlosi, tai kas, kad nesu "špinatų žinovė". Darbo ėmiausi.

Ir dabar tiesiog pripuolu parašyti ant karštųjų savo įspūdžius... Nes nugaros juosmenyje tvinksi skausmai,  rankos nutirpusios tarsi būčiau padariusi dešimt prisitraukimų..  Ir virtuvė sutvarkyta tik 1/3.


Pyragas kepa - tikrai..  Kepa, tik jis šiek tiek  didesnis negu rodoma filmuke? Gerai, nesikuklinsiu, jis didesnis gerus du kartus.. . O kepant ir toliau didėja - tik ne į viršų, o į šonus, tikiuosi, kad neperplyš ir visas įdaras neišbėgs į šalis.. Bet gal nieko, mano mažieji ir didieji prancūzai moka valgyti  su "šaukštais", praktikos jau turi :D, neprapuls tas gėris.

Kaip viskas klostėsi iki pašovimo į orkaitę?
Peržiūrėjusi filmuką du kartus, kai ką susikonspektavau..  Viskas aišku - tik vienas klausimas, kaip tešlą padaryti? Reikėjo rasti tešlos receptą, o taip, radau -  mamų forume - ėmiausi gamybos. Tešlą padariau itartinai greitai, greičiausiai per mažai laiko kapojau.... Niekur nebuvo nurodomas laikas,  kiek ilgai reikia kapoti, dešimt minučių ar dvi paras? Tokia keistai minkšta ta tešla buvo.. Nesukau per daug galvos, juk užšaldžius tešlą viskas turėtų būti ok..

Špinatus paruošti pavyko - duodu sau 10 balų. Taip paruoštus (prieš dedant į tešlą) iš tiesų galima valgyti kaip patį skaniausią garnyrą..  Grybai - hm... Namuose buvo dviejų rūšių grybai: pievagrybiai ir džiovinti  laukiniai grybai (rinkti Kinijoje).. Kumpis - o taip, kumpis buvo vakar, bet šiandieną jo jau neradau, greičiausiai "miesto medžiotojai" viską sudorojo.  Taigi, įdaro sudėtis šiek tiek pasikeitė, ypatingieji špinatai su pievagrybiais bei ypatinguoju padažu (puikiai pavyko).

Darau, plušu. Dviem rankomis ant dviejų kojų.. Skubu... Indų krūva didėja geometrine progresija, juk asitentų neturiu, viską reikės išmazgoti pačiai..  O dar skubėti reikia, kol vaikas miega.. Skubu.

Jep - viskas paruošta.

Traukiu tešlą, kočioju... Ir prasideda....... Tešla limpa, nesikočioja. Dedu miltų, kočioju, ji limpa.. Blynas paruoštas - dedu špinatus ir grybus - jei jei, kaip gražu... Viską darau ant didelio padėklo 60 cm X 60 cm... Jo sveris geri trys kilogramai .  Užlenkiu pyrago galus, įdaras viduje.. Jeeee... Gražu. Eeeeee!!! Aaaa!!! Tešla tirpti pradėjo.. Negaliu atkabinti pyrago nuo padėklo. Nei pakelti, nei apversti... Su sunkiausi padėklu pradedu lakstyti nuo vieno šaldytuvo iki kito (kuris garaže), nuo vienos kameros prie kitos... Reikia šaldyti  - viena mintis galvoje... Taip belakstant pradedu suprasti -  įdaras turėjo būti atvėsęs.... Šiltas įdaras tirpina sviestą, o su juo ir tešlą.  Jetau, padėklas toks sunkus, ir dar pyragas.. Niekur netelpa mano žalias pyragas su didžiuoju padėklu..
Op, mintis! Reikia apversti  padėklą su pyragu ant kito padėklo. Valio. Apverčiu - atlimpa  - pyragas mažumėle prarandą tobulą formą... Pašaunu į orkaitę.. Laukiu.



Kvepia neblogai - gal nieko bus.. Prie pyrago jautienos kepsnys - kompensuos kumpio trukūmą įdare. Ir štai:


Skanaus!




Visą filmuką rasite čia

2011 m. vasario 23 d., trečiadienis

Kas skrieja greičiau už šviesą?



Iš kur atsiranda tos visos taisyklių išimtys? Iš kokio mokyklinio vadovėlio yra ištrauka "išimtis patvirtina taisyklę" arba "nėra taisyklės be išimties", arba "jei pasakysi, kad visi sveiki - būtinai kas nors susirgs", jei pasakysi "kad nė karto nebuvai apvogtas - tave apšvarins"? Iš kur to gilios "išmintys"? Ar tai gaunasi taip, jog negali pasakyti - kad esi tiesiog laimingas, nes jei tai padarai, būtinai kas nors įvyks? Ir niekas taip greitai neskrieja, kaip bloga žinia - tai faktas.
Ech.. tik vakar parašiau veidaknygėje, kad esu laiminga. Ir laimė, kaip gyvenime, truko trumpai. Pasiekė liūdna žinia mane.. Ir tai jau antra tokia per penkias dienas.  Gyvenime yra pusiausvyra (iš kur šis dėsnis pusiausvyros? iš fizikos? o gyvenimas kas? fizika?), todėl laukiu - dabar laukiu teigiamo atoveiksmio. Kol kas tai nėra blogiausia, kas galėjo įvykti - džiaugiuosi tuom.

2011 m. vasario 19 d., šeštadienis

Procesas ar rezultatas? Kas labiau džiugina?

Štai koks man klausimas šmėžavo mano galvoje vairuojant namo.. Šiandieną aš turėjau nemenką užduotį įvykdyti, ir aš tai padariau, o geriausia dalis tokia, jog viso darbo rezultatas pranoko mano lūkesčius. Šiandieną - tai puiku, bet niekas negali nuspėti, kaip bus rytoj.

Ilga diena eina į pabaigą, aš leidžiu sau atsipalaiduoti, taurė salstelėjusio Kalifornijos rausvojo vyno, kelios šviesos pakampiuose, Mozart'o  Piano Masterpieces rinkinukas. Ir atsakymas pats ateina savaime, nesukant galvos, mane džiugina abu dalykai, tik ne vienu metu.
Jei darbas/užduotis miela sielai ir kūnui - mane džiugina procesas.. Tiesiog viską darai ir negalvoji apie galutinį rezultatą. Viskas vyksta savo eiga, iš šono žiūrint ir vertinant galima pasakyti "tam žmogui nereikai niekur dėti pastangų, tiesiog darbas pats "nusidirba".. Taip kaip man atrodė vaikystėje, jog pas suaugusįjį esantis grėblys lapus grėbia geriau, ir visada norėjau pasikeisti su suaugusiuoju įrankiais, nes mano akimis žiūrint, mano įrankis nebuvo toks šaunus. Aš nesuprasdavau, kad tai priklauso ne nuo to ką laikai rankoje, o nuo paties laikančiojo (tas pats dabar su mano dukryte). Viskas vyskta tarsi savaime, įdedant tiek pastangų, kiek reikia, bet jos niekada netaps kankinančiomis. Procesas įsisuka ir jo negali sustabdyti, ir nesvarbu, kas laukia tavęs rezultate. Jei kažkokios užduoties imiesi iš įsipareigojimo ar dar blogiau iš būtinybės - mane džiugina tik rezultatas. Viso proceso metu galvoju tik apie rezultatą.

Reziumė, aš žmogus, kuris orientuotas į rezultatą, bet kuriam nuskyla "pakaifuoti" ir nuo proceso.

2011 m. vasario 12 d., šeštadienis

Alice Cooper "He's Back (The Man Behind The Mask)"



Mažoji įsisuko į senelio CD - visą diena pas mus "koncertuoja" Alice Cooper su pagrindine daina "He's Back".  Devinta ryto - je je je... rock and roll, po pietų - tik smagu, vakarop - visi išsilaksto į tylesnius kampus. Mažajai tiek smagu šokti ir dainuoti. Seneliui jau paaiškinta, kad tai jos CD, ir tikrai ne jo, todėl viską pasilieka sau.. 
Mane užkabino šis atlikėjas - rezultate klausausi Youtube Alice Cooper'io grojaraščio :)
Je je je !!!

2011 m. vasario 11 d., penktadienis

Naminė duonelė

Šaunu, kad yra  Facebook'as, ir yra aktyvių dalyvių jame. Džiaugiuosiu, kad savo kontaktų sąraše tokių turiu ir aš. O įdomiausia  - kad gali sužinoti daug naujo apie savo pažįstamus, ypač kolegas - tai, kad vieni talentingi fotografai, kiti puikūs kulinarai, kiti ekstremalių sportų mėgejai, kiti tiesiog "megėjai" :).

Užtikau vieną dieną tokią "skanią" naminės duonos nuotrauką , ex. kolegė įkėlė į savo profilį... atrodė, kad šviežios duonos aromatas pasklido ir mano namuose.. Ir nebūčiau aš moteris, jei nesugalvočiau - kad ir man reikia iškepti tokią pat duonelę.. Ir iškepiau - labai gardu ir skanu buvo... Kepimo procesas prasidėjo aštuntą vakaro, o jau pusę vienuolikos visa šeima tiesiog kirtome duoną.. Kas su sviestuku, kas su padažiuku (alyvuogių aliejus, mairūnas, bazilikas, citrinpipiriai ir raudonėlis)... taip valgę netekome daugiau kaip pusę kepaliuko.


Duonos receptą rasite čia  rusų kalba.. Jeigu kalba yra svetima, tikiu, kad padės "google vertėjas" :)

Visiems kvepiančio savaitgalio.

2011 m. vasario 10 d., ketvirtadienis

Etiketas internete: el.paštas

Kiek turite el.pašto adresų? Mažiausiai du - darbo ir laisvalaikio?  Bet dažniausiai kokius tris ir daugiau. O kaip dažnai juos tikrinate - kas pusvalandį, dažniau?  Kartais gal tikrinate net nesąmoningai, kaip tai darau aš... Tiesiog pasijungiate ir paspaudžiate mygtuką "gauti-siųsti".. O kaip greitai atsakote į gautus laiškus?

Aš pastebėjau, kad turiu priklausomybę tikrinti el.pašto dėžutę, nors kartais neturiu laiko tą pačią akimirką  atsakyti į gautą laišką . Greitai juos perskaitau, sureitinguoju, perkeliu į reikiamus aplankus, ir kiekvienas laukia savo eilės.. Įvertinau ir paskelbiau sau verdiktą - laiko skiriu per daug ir turiu  sumažinti laiką skiriamą el.paštui. Ech.. Kaip man patinka atsisakinėti "žalingų įpročių" :)

Atlikau žvalgytuves  apie "etiketą internete"  (ang. netiquette),  ir radau atsakymus į labiausiai mane dominantį klausimą -  kaip greitai reikia išsiųsti atsakymą į gautą elektroninį laišką.. Trumpai  - labai greitai arba  greitai :).

Versle:
  •  jei nori  sukurti teigiamą įspūdį  apie save  - atsakymą reikia išsiųsti 12 valandų bėgyje;
  •  etiketas reikalauja išsiųsti  atsakymą per 24 val. ;
  • daugiau kaip penkių dienų terminą sau gali leisti - d i d e l ė ė ė ė s kompanijos (monopolistai dažniausiai iš viso neatsako); 
  • būtina atkreipti dėmesį į penktadienį ir savaitgalį gautus laiškus  - kadangi į juos tikimasi gauti atsakymus taip pat per 24 val., o ne "kitą darbo dieną" ( ši taisyklė negalioja,  jei jūs dirbate valstybinėje įstaigoje);

Asmeniniame gyvenime: 
  • Gaila, bet neradau informacijos, kaip greitai reikėtų atsakyti į asmeninius laiškus  - bet greičiausiai taip pat greitai kaip ir versle. Deja, aš turiu tokių laiškų į kuriuos neatsakau daugiau kaip savaitę.. Bet gal taip ir turi būti? Juk nerašysime laiškų vieni kitiems kiekvieną dieną, o laiškai "iš kasdienos" turi subręsti... 

Mielieji draugai, iki šeštadienio išsiųsiu visiems jums uždelstus laiškus - pažadu :)

O tiems, kuriuos domina etiketo niuansai (arba norite prisiminti juos), įkeliu kelias nuorodas:

Susipažinę - peržiūrėkite savo pašto dėžutes ir pažiūrėkite, kiek turite neatsakytų laiškų?

2011 m. vasario 8 d., antradienis

Saugumas internete

Džiugu, kas paskutiniais mėnesiais pateikiama daug pranešimų apie saugumą internete, liūdna - kad jau buvo ir bus neigiamų pasiekmių susijusių su informacija paskelbta internete..
Deja, tai tiesa, kad visi mes "mirkstame" kažkuriose svetainėse, galų gale tiesiog nardome internete..
Žmonės daug atviriau reiškia savo nuomonę, kai sėdi už kompiuterio lango, negu galėtų ir sugebėtų pasakyti gyvai - taip, tai 21 a., kai gyvo kontakto reikia minimaliai , bet vis dar reikia daug bendravimo ir be proto daug ivairios informacijos,  ji reikalinga žmogui kaip vanduo Žemei.

Internetas mus pasiekė ne taip seniai, bet mūsų vaikai - auga su juo, todėl edukuoti kaip saugiai elgtis internete privaloma.. Džiugu, kad lietuviai sukūrė puikias socialines reklamas, kuriuos tikiuosi randasi ne tik internete, bet ir transliuojamos per TV bei bus rodomos mokyklose:  http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-01-27-privatumas-internete-vaikams-ir-ne-vaikams/56841

Ko neišmokome patys, tikrai galime išmokyti vaikus.

2011 m. vasario 7 d., pirmadienis

Drąsus interviu su nemažu šaukštu deguto

Vakar perskaičiau, mano akimis žiūrint, labai atvirą aktoriaus Giedriaus Savicko interviu. Viskas jo pasakyta nevyniojant į vatą. Tiesiai šviesiai atvirai.
Skaitydama šį jo interviu pritariamai linksėjau, taip taip – būtent taip ir aš matau savo šalį – sureikšminančią  nereikšmingus dalykus, pamirštant svarbius. Lietuvišką spaudą permetu akimis kartą per savaitę ,  99 proc. tik perskaitau antraštes – ir to užtenka, nes vis tiek nerandu nieko naujo, tos pačios „problemos“  mirga beveik visuose puslapiuose.
Pastebėjome su drauge, jog didžiausios žvaigždės šiuo metu spaudoje „kaliniai“ arba su nusikalstoma veikla susiję asmenys.. Jie pupuliarūs, jie ant bangos.. Negvildenamos temos apie „karštuosius pasaulio taškus“, apie įvairius neramumus – kurie turės įtakos ir mūsų šaliai artimiausioje ateityje... Gvildenamos kažkokios "aktualijos", kurios nesuprantu, kam gali būti svarbios.  Bet jei rašo – greičiausiai viskas svarbu?
Turiu keletą lietuviškų mėgiamų svetainių, kurios publikuoja straipsnius, o ne tik pateikia skambius straipsnių pavadinimus, tai būtų:
www.vz.lt  Bet argi tik tiek? Gal yra ir kitų gerų svetainių, kurių tiesiog nežinau?

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis

Įkvėpimas pradedančiosioms ir ne tik: Julia Child



Julia Child - labai įdomi asmenybė apie kurią tikrai verta paskaityti šiek tiek daugiau.. Ji - puikus įkvėpimo šaltinis, kuris patvirtina tiesą "niekada niekas nebūna per vėlu". Juk niekada nebūna per vėlu atrasti malonų užsiėmimą, juolab, kuris suteikia džiaugsmo artimiesiems, nesvarbu, kad jis ir nėra madingas 21 a.

p.s. keletą video receptų rasite paspaudę čią

2011 m. vasario 2 d., trečiadienis

Virusai

Ech.. serga mano mažoji, nuo virusų kažin ar kur pasislėpsi šiais laikais.. Pričiupo ir mažytę.  Norėjau pradėti pastraipą nusiskundimais ir pasipyktinimais JAV medicinine sistema: paslaugų kokybe, kainomis, suvokimu ir visu kitu. Bet dar nesu pasiruošusi šaltai ir glaustai visko aprašyti, tiesiog kainos ir kokybės santykis mažų mažiausiai "išsigimęs".

Mažoji serga - mes gydome, pradedant antibiotikais, baigiant patvirtintomis namų priemonėmis, kurios jai tikrai nepatinka... Girdant braškių skonio antibiotikus man iškylo klausimas: kelerių metų vaikai pirmą kartą  "paragauja antibiotikų" (neskaitan tų, kurie randami maisto produktuose)? Ar kur nors galima rasti tokią statistiką ir palyginimą dešimtmečiais, mat čia - viskas ir visi gydomi antibiotikais.. Kai mažoji turėjo vėjaraupius ir tai antibiotikus išrašė, kurių mes nepirkome ir tikrai negirdėme.. O gal viskas taip mutavo ir pasikeitė, kad tik antibiotikais ir gali būti pagydoma?

Liūdniausia, matyti sergantį vaiką.. Ir vienaip, ir kitaip bandai padėti, kad tik pagerėtų, o vis negerėja. Situacijai nesikeičiant, galvoje šmėsteli daug visokių neigiamų ir juodų minčių, jas veji kuo toliau nuo savęs, ir toliau visą naktį akies kraštu stebi vaiką, arba padėjęs ranką ant kaktos, žiūri, ar neartėja kritinė riba, klausai ausis ištempęs, koks kvėpavimo ritmas, nerimauti ir rūpintis - pagrindinės naujos užduotys..

Prisiminiau, labai įdomias mintis prieš kokius tris metus perskaitytas knygoje "Padekime augti"  apie vaikų ligas (kadangi knygos neturiu, atsiprašau už netikslias citatas): "ligų pagalba vaikas pereina tam tikrus brandos etapus, kurios formuoja asmenybę" ir "per ligas vaikas labiaus supranta supančią aplinką".  Teisingos  mintys. Po kiekvienos ligos vaikas būna pasikeitęs, šiek tiek labiau suaugęs.. Bet kaip beskambėtų pačių išmintigiausių žmonių žodžiai, linkiu visiems būti sveikiems, ir kad ligos kuo didesniu lanku aplenktų mūsų mažuosius.
 Aš užmečiau akį į spintelę esančią prie lovos ir matau naujai suformuotą per kelias dienas namų vaistinėlę: tylenol, ibuprofenas, paracetamiolio žvakutės, probiotic, antibiotic, vibrocil, jūros vanduo, 70 proc. spiritas, dezinfekavimo priemonė rankoms, servetėlės, vandes buteliukai, resorbano tepalas,  termometras ausiai, termometras klasikinis.... o kur dar spintelė virtuvėje (gerai, kad jos nematau) - alijošiaus didžiulis lapas iš kiemo, medus, citrina, aviečių uogienė, čiobreliai prieskonių buteliuke (arbatėlių čia neradau), imbiero milteliai, ramūnelių arbata, žolelių arbata....   Ar ir pas jus taip pat būna ligos atveju?