2011 m. lapkričio 17 d., ketvirtadienis

Stipru


Viskas man dera, ir nuotaika, ir muzika, ir balsas, ir ritmas. Ruduo, lapai krenta, žmonės skiriasi, taikosi, gyvenimas sukasi, nieks nestovi vietoje, bet tokios dainos sustabdo akimirką.

Malonau klausymosi :)

2011 m. lapkričio 9 d., trečiadienis

Vėjaraupiai

Štai prie ko priveda privalomasis vaikų skiepyjimas nuo vėjaraupių: tėvai paštu siunčia apčiulptus ledinukus su virusu už tam tikrą mokestį.

JAV yra daugiau privalomųjų skiepų nei Lietuvoje, ir jei vaiką nori  leisti į darželį ar mokyklą būtina pateikti pažymą iš Sveikatos departamento, jog vaikas paskiepytas visais reikalingais skiepais, išsisukti nuo skiepo neįmanoma, tiesa yra vienas kelias - gali pateikti pažymą iš tam tikrų religinių bendruomenių apie priklausymą jiems, kurie pasisako prieš bet kokius cheminius vaistus, įskaitant skiepus  - kitais atvejais, deja, skiepai bus privalomi.

Iš tiesų, aš džiaugiuosi, kad mūsų vaikas persirgo vėjaraupiais, ir mes užsidėjome "pliusą" dėl skiepo nuo vėjaraupių pateikdami oficialią pažymą iš gydytojo. Štai taip.

Keistai skamba visas šis skiepų reikalas JAV, viskas smarkiai sureikšminta, skiepytis reikia net nuo tokių ligų, kurios tik vienetus gali paveikti ir tikrai ne pažangiose šalyse. Farmacinė industrija ir draudimo bendrovės - valdo. Kuo ilgiau čia būnu, tuo sunkiau viską suprasti. Beje, nuo gripo galima "kas antrame kioskelyje" pasiskiepyti NEMOKAMAI.

JAV deklaruoja save kaip mažiausiai apribojimų turinti šalis, o iš tiesų, tai nėra tiesa. Tai šalis, kur labai daug taisyklių ir spaudimo daryti tai, ko nevisada nori daryti.

Skalbti ar neskalbti?

Kokioje šalyje begyventum - namų ruošos rutina visur ta pati, vienu atveju galima turėti pagalbininkus, kitu atveju viską atlikti pačiai arba kartu su kitais šeimos nariais ar pažįstamais :) Kai kalba eina apie mane, nesu '70-ųjų metų moteris, kuri laksto po parduotuves ir po namus su plačia šypsena, daug namų ruošos darbų darau todėl, kad juos reikia padaryti, bet ne todėl "kad nuleisčiau garą" (pažįstu tokias moteris, kuris tvarkydamos išlieja visą blogą energiją), žinoma, kartais mane aplano "Kalėdinis" įkvėpimas  - bet čia kita istorija.
Taigi, vyras ir moteris buityje, jei šeimoje vyrauja demokratija, dažniausiai tarpusavyje pasiskirsto darbus, kas už ką atsakingas, ir vykdo juos. Moteris tada, kai tik darbas asiranda, vyras - po priminimo, nusistovėjimo, nes namų ruošos darbams dažniausiai taiko posakį "darbas ne vilkas".  Vienas iš darbų, už kurį atsakinga moteris, būna  - skalbiniai. Moteris pasiima šį darbą ne dėl to, kad vyras nenorėtų jo daryti, o dėl to, kad viskas būtų padaryta tinkamai, ir vėliau  nereikėtų visos šeimos nariams devėti rožinio arba mėlyno atspalvio rūbus, nes kartu su baltais skalbiniais per aplaidumą pateko ryškių spalvų kojinė. Ir nors mums ne visoms patinka skalbti (kur čia skalbti, tiesiog įkrauti į skalbimo mašiną ir vėliau perkelti į džiovyklę viską) galima rasti privalumų šiame darbe:
 - galima papildyti savo piniginę keliais šlamančiais, nes vyrai dažnai neiškrato kišenių;
- t.y. oficialus "kišenių patikrinimas";
- galima sužinoti kokia dovana laukia tavęs (ir ne tik :) ), nes pirkinių čekiai irgi būna kišenėse.

Taigi, kaip moko daugumą pozityvaus mąstymo mokytojų - visur reikia ižvelgti pozityvumą, ir tai tiesa, visur teigiami aspektai yra, netgi skalbinių tvarkyme.