Stipru

Viskas man dera, ir nuotaika, ir muzika, ir balsas, ir ritmas. Ruduo, lapai krenta, žmonės skiriasi, taikosi, gyvenimas sukasi, nieks nestovi vietoje, bet tokios dainos sustabdo akimirką.

Malonau klausymosi :)

Vėjaraupiai

Štai prie ko priveda privalomasis vaikų skiepyjimas nuo vėjaraupių: tėvai paštu siunčia apčiulptus ledinukus su virusu už tam tikrą mokestį.

Trumpas reportažas: http://www.cnn.com/video/?hpt=hp_c3#/video/health/2011/11/09/nr-cohen-chickenpox-lollipops.cnn 

JAV yra daugiau privalomųjų skiepų nei Lietuvoje, ir jei vaiką nori  leisti į darželį ar mokyklą būtina pateikti pažymą iš Sveikatos departamento, jog vaikas paskiepytas visais reikalingais skiepais, išsisukti nuo skiepo neįmanoma, tiesa yra vienas kelias - gali pateikti pažymą iš tam tikrų religinių bendruomenių apie priklausymą jiems, kurie pasisako prieš bet kokius cheminius vaistus, įskaitant skiepus  - kitais atvejais, deja, skiepai bus privalomi.

Iš tiesų, aš džiaugiuosi, kad mūsų vaikas persirgo vėjaraupiais, ir mes užsidėjome "pliusą" dėl skiepo nuo vėjaraupių pateikdami oficialią pažymą iš gydytojo. Štai taip.

Keistai skamba visas šis skiepų reikalas JAV, viskas smarkiai sureikšminta, skiepytis reikia net nuo tokių ligų, kurios tik vienetus gali paveikti ir tikrai ne pažangiose šalyse. Farmacinė industrija ir draudimo bendrovės - valdo. Kuo ilgiau čia būnu, tuo sunkiau viską suprasti. Beje, nuo gripo galima "kas antrame kioskelyje" pasiskiepyti NEMOKAMAI.

JAV deklaruoja save kaip mažiausiai apribojimų turinti šalis, o iš tiesų, tai nėra tiesa. Tai šalis, kur labai daug taisyklių ir spaudimo daryti tai, ko nevisada nori daryti.

Skalbti ar neskalbti?

Kokioje šalyje begyventum - namų ruošos rutina visur ta pati, vienu atveju galima turėti pagalbininkus, kitu atveju viską atlikti pačiai arba kartu su kitais šeimos nariais ar pažįstamais :) Kai kalba eina apie mane, nesu '70-ųjų metų moteris, kuri laksto po parduotuves ir po namus su plačia šypsena, daug namų ruošos darbų darau todėl, kad juos reikia padaryti, bet ne todėl "kad nuleisčiau garą" (pažįstu tokias moteris, kuris tvarkydamos išlieja visą blogą energiją), žinoma, kartais mane aplano "Kalėdinis" įkvėpimas  - bet čia kita istorija.

Taigi, vyras ir moteris buityje, jei šeimoje vyrauja demokratija, dažniausiai tarpusavyje pasiskirsto darbus, kas už ką atsakingas, ir vykdo juos. Moteris tada, kai tik darbas asiranda, vyras - po priminimo, nusistovėjimo, nes namų ruošos darbams dažniausiai taiko posakį "darbas ne vilkas".  Vienas iš darbų, už kurį atsakinga moteris, būna  - skalbiniai. Moteris pasiima šį darbą ne dėl to, kad vyras nenorėtų jo daryti, o dėl to, kad viskas būtų padaryta tinkamai, ir vėliau  nereikėtų visos šeimos nariams devėti rožinio arba mėlyno atspalvio rūbus, nes kartu su baltais skalbiniais per aplaidumą pateko ryškių spalvų kojinė. Ir nors mums ne visoms patinka skalbti (kur čia skalbti, tiesiog įkrauti į skalbimo mašiną ir vėliau perkelti į džiovyklę viską) galima rasti privalumų šiame darbe:

 - galima papildyti savo piniginę keliais šlamančiais, nes vyrai dažnai neiškrato kišenių;

- t.y. oficialus "kišenių patikrinimas";

- galima sužinoti kokia dovana laukia tavęs (ir ne tik :) ), nes pirkinių čekiai irgi būna kišenėse.

Taigi, kaip moko daugumą pozityvaus mąstymo mokytojų - visur reikia ižvelgti pozityvumą, ir tai tiesa, visur teigiami aspektai yra, netgi skalbinių tvarkyme.

Neįvykdyti pažadai

Per šiandieną susiduriau su keletą pasakojimų/situacijų ta pačia tema - neįvykdyti įsipareigojimai arba paprasčiausiu pažadų netesėjimu. Keistai skamba, kai suaugę žmonės (jau tie, kuriems gerokai virš 25-ių) duoda pažadus ir vėliau juos tiesiog pamiršta arba net piktybiškai juos vengia ištesėti. Blogiausia dalis ta, kad dėl įsipareigojimų nevykdymo mažiausiai kenčia "išsisukęs" žmogus, o daugiausiai tas, kuris laukė įsipareigojimų vykdymų. Mano trumas pažadukų skirstymas iš girdėtų ir patirtų situacijų apie tuos, kurie duoda pažadus ir juos "pamiršta":

- norintys atkreipti dėmesį tik į save. Kažką žadėdami tai daro garsiai, dažniausiai esant kitiems aplinkiniams šalia, norėdami padaryti įspūdį žmogaus į kurį visada gali kreiptis pagalbos, ir kai ateina pagalbos prašymo akimirką, "pažaduko" su žiburiu nerasi. Tik! Jis atsiras po tai, kai situacija išsispręs, kad pasakytų, jog jis irgi būtų pagelbėjęs.

 - narcizai. Jie mėgsta būti dėmesio centre bet kokia kaina, ir jei pažadėjo duoti labdarai 1000 lt prie tavęs  bei kokio įtakingo žmogaus, auditorijai pasikeitus geriausiu atveju paaukos 10 Lt.

- skubantys. Greičiau pažadėsiu, greičiau mane paliks ramybėje.

- "ligoniai". Žadėjimas jiems, tai chroniška būsena, jie žada ne tik kitiems, net ir sau, ir turi visą spektrą įvairiausių pažadų. Kiekvieną dieną kažką turi pradėti ir nepradeda.

 - slapukai. Kiekvienas duotas pažadas būtinai turi paslėptą tikslą. Kai  pažadui vykdyti ateina laikas ir nauda vis dar bus matoma, pažadas bus įvydytas, jei ne - pamiršk.

- tarpininkai. Pažadėjau, nes man pažadėjo. Tam pirmam neištesėjus pažado, deja, negaliu ir aš įvykdyti savo.

Iš tiesų, gaila, kad negalime gyventi be pažadų nei santuokoje (mylėsiu iki gyvenimo pabaigos) nei darbe (atlyginimą mokėsiu laiku), nei draugystėje, nes viskas būtų paprasčiau: nėra pažadų - nėra įsipareigojimų, nėra nusivilimų. Bet čia susiduriame su priešpieša, jei neduodi pažadų, tai negerbi kitų arba esi didžiausias savanaudis iš visų.  Todėl, norėdami daug maž likti skaidrūs - nedalinkime šų pažadų į kairę ir į dešinę, gerai pagalvokime, ar tas žmogus mums svarbus kuriam kažką žadame, jei jis nėra svarbus, nėra prasmės gaišti savo ir jo laiko ir duoti pažadus, kuriuos vis tiek nebus noro ir laiko ištesėti. Nes kaip bebūtų, pažadų tesėjimas vis dar vertybė.

p.s. manau, kad kiekvienas iš mūsų gali patekti arba yra patekęs į pažadukų kategoriją, ar tai profesinėje veikloje, ar tai asmeniniame gyvenime.

Darydamas pagalvok.

Viskas grįžta bumerangu, kiekvienas veiksmas - sukuria atoveiksmį...... Padarykime mažiausiai du gerus darbus per šį savaitgalį ir pirmadienį pradėsime su šypsena.

p.s. pasiglemžė mane mokslai, todėl likę laiko resursai pasiskirsto taip, kad nelieka laiko "blog'ui", bet... ;) nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.