Naujas pomėgis - maisto gamyba?

Eilinę nieko neišsiskiriančią dieną, plušant prie vyryklės su įjungtomis visomis keturiomis kaitlentėmis pagalvojau - ateityje savo gyvenimo aprašyme įrašysiu prie pomėgių "maisto gamyba". Įdomu, ar įvertins darbdavys tokį mano pomėgį? Ar skambiau būtų tokie įrašai "slidinėjimas" (kuris be proto madingas, bet kuris man kol kas neprilipo), "nardymas" (Dievaži, nesugebėjau jūroje įkišti galvos po vandeniu, nors tai puikiai sekasi daryti vonioje), vaikų ir visų kitų asmenų pasitaikančių mano kelyje auklėjimas :)?

Neslėpsiu, maisto gaminimo pomėgis neatsirado "iš pašaukimo", jis tiesiog gimė atsiradus būtinybei - žinoma, gimus vaikui.  Juk jei nežiūrėjau, ką pati  sau ir kitiems dėjau į skrandį, tai būtų nuodėmė taip pat klysti ir su vaiku.. Taigi, prasidėjo mokymosi periodas - maisto gaminimas... Oi oi, nelengvas tas kelias buvo ir man, ir mano patiekalų valgytojams...

Prisimenu kaip šiandieną, nueinu pas kaimynėlę kavos, o ji begerdama kavą, kalbėdama su manimi sugebėdavo vaikui ir vyrui gardžiausius patiekalus paruošti.. Aš tuo pačiu - tris bulves lupti sugebėdavau pusę valandos... o  jau pirmi "lietuviški kotletai" - susitraukę iki palto sagos dydžio (niekas nesakė, kad dar visko reikia pridėti nemėsiško, kaip į kokią pienišką dešrą). O draugių receptai turėdavo būti sudiktuoti man iki paskutinių detalių.... juk jei pasakai, kaip pyragą kepti, nepamiršk pradedančiajam pasakyti, kad skardą sviestu patepti - kitu atveju tą pyragą šaukštu reikės kabyti..

Bėga metai.... vieni, antri, treti, eina ketvirti - kartais su didesniu entuziazmu, kartais su "išvirkščiomis" rankomis - gaminu.. Gaminu ir bandau naujus receptus... kartais sekasi, kartais ne.. Aš bandau, o vaikas vis tiek tevalgo savo tris patiekalus, bet man patinka įvairenybė, todėl neapsiriboju gimtąja virtuve :) Kartais boikotuoju maisto ruošą ir nieko nedarau.. visko būna, kaip ir santykiuose :)

Bet labiausiai man patinka tie patiekalai, kuriems paruošti (be kepimo) reikia iki valandos laiko ir pateikus patiekalą ant stalo jis išlieka kietos konsistencijos, kaip sakoma, turi dar ką pakramtyti. Nesuprantu manų košės, želės ir kitų panašių patiekalų - pasakykite, kaip juos valgyti reikia? Ar juos praryjate nekramtę? Jie kramtomi ar geriami?....  Žinoma, ir tas kramtymas neturi užtrukti iki pusvalandžio, atsiprašau savo draugų tuo pačiu, kurie pirmą mano paruoštą jautieną kramtė visą vakarą :).. ir po antro kepimo.. ir dar kur savaitę skaudėjo visiems žandikaulius.. Galutinis patiekalas turi būti pats tas ir su minimaliu kiekiu druskos...

Ir štai... išaušo 2011, ir aš atsiverčiau naują puslapį savo kurmio-kulinarijos pasaulyje, pradėjau, esant laikui gaminti konditerinius gaminius... Vaiko dėka :) Oi.. kiek čia reklamos pyragiukų, ledų ir kitų kaloringų saldžiųjų patiekalų - kuriuos pamačius mažoji pradeda šaukti - "DAROM".  Darom - tai darom.

Pirmas bandymas keksiukai , paprasti bet skanūs, nesekmė beveik neįmanoma... Aš šiek tiek receptą pakeičiau, prieš tai mano nuvalgytus kelis šaukštus kondensuoto pieno pakeičiau grietine.. Pavyko. Ateityjė įšvirškiu šokolado arba uogienės... bus šlapesni.

Kaip bijojau, kad negalėsiu išimti jų.. bet išimti pavyko :)

Rekomenduoju keksiukus jums ir mažiesiems, kurie su didžiausiu malonumu keksiukus ir ne tik juos dekoruos savo mažais piršteliais.

Ir jei jums patinka gaminti - puikus Beatos puslapis su įvairiais receptais: http://www.beatosvirtuve.lt/blog/ .

Skanaus!