Naujas pomėgis - maisto gamyba?

Eilinę nieko neišsiskiriančią dieną, plušant prie vyryklės su įjungtomis visomis keturiomis kaitlentėmis pagalvojau - ateityje savo gyvenimo aprašyme įrašysiu prie pomėgių "maisto gamyba". Įdomu, ar įvertins darbdavys tokį mano pomėgį? Ar skambiau būtų tokie įrašai "slidinėjimas" (kuris be proto madingas, bet kuris man kol kas neprilipo), "nardymas" (Dievaži, nesugebėjau jūroje įkišti galvos po vandeniu, nors tai puikiai sekasi daryti vonioje), vaikų ir visų kitų asmenų pasitaikančių mano kelyje auklėjimas :)?

Neslėpsiu, maisto gaminimo pomėgis neatsirado "iš pašaukimo", jis tiesiog gimė atsiradus būtinybei - žinoma, gimus vaikui.  Juk jei nežiūrėjau, ką pati  sau ir kitiems dėjau į skrandį, tai būtų nuodėmė taip pat klysti ir su vaiku.. Taigi, prasidėjo mokymosi periodas - maisto gaminimas... Oi oi, nelengvas tas kelias buvo ir man, ir mano patiekalų valgytojams...

Prisimenu kaip šiandieną, nueinu pas kaimynėlę kavos, o ji begerdama kavą, kalbėdama su manimi sugebėdavo vaikui ir vyrui gardžiausius patiekalus paruošti.. Aš tuo pačiu - tris bulves lupti sugebėdavau pusę valandos... o  jau pirmi "lietuviški kotletai" - susitraukę iki palto sagos dydžio (niekas nesakė, kad dar visko reikia pridėti nemėsiško, kaip į kokią pienišką dešrą). O draugių receptai turėdavo būti sudiktuoti man iki paskutinių detalių.... juk jei pasakai, kaip pyragą kepti, nepamiršk pradedančiajam pasakyti, kad skardą sviestu patepti - kitu atveju tą pyragą šaukštu reikės kabyti..

Bėga metai.... vieni, antri, treti, eina ketvirti - kartais su didesniu entuziazmu, kartais su "išvirkščiomis" rankomis - gaminu.. Gaminu ir bandau naujus receptus... kartais sekasi, kartais ne.. Aš bandau, o vaikas vis tiek tevalgo savo tris patiekalus, bet man patinka įvairenybė, todėl neapsiriboju gimtąja virtuve :) Kartais boikotuoju maisto ruošą ir nieko nedarau.. visko būna, kaip ir santykiuose :)

Bet labiausiai man patinka tie patiekalai, kuriems paruošti (be kepimo) reikia iki valandos laiko ir pateikus patiekalą ant stalo jis išlieka kietos konsistencijos, kaip sakoma, turi dar ką pakramtyti. Nesuprantu manų košės, želės ir kitų panašių patiekalų - pasakykite, kaip juos valgyti reikia? Ar juos praryjate nekramtę? Jie kramtomi ar geriami?....  Žinoma, ir tas kramtymas neturi užtrukti iki pusvalandžio, atsiprašau savo draugų tuo pačiu, kurie pirmą mano paruoštą jautieną kramtė visą vakarą :).. ir po antro kepimo.. ir dar kur savaitę skaudėjo visiems žandikaulius.. Galutinis patiekalas turi būti pats tas ir su minimaliu kiekiu druskos...

Ir štai... išaušo 2011, ir aš atsiverčiau naują puslapį savo kurmio-kulinarijos pasaulyje, pradėjau, esant laikui gaminti konditerinius gaminius... Vaiko dėka :) Oi.. kiek čia reklamos pyragiukų, ledų ir kitų kaloringų saldžiųjų patiekalų - kuriuos pamačius mažoji pradeda šaukti - "DAROM".  Darom - tai darom.

Pirmas bandymas keksiukai , paprasti bet skanūs, nesekmė beveik neįmanoma... Aš šiek tiek receptą pakeičiau, prieš tai mano nuvalgytus kelis šaukštus kondensuoto pieno pakeičiau grietine.. Pavyko. Ateityjė įšvirškiu šokolado arba uogienės... bus šlapesni.

Kaip bijojau, kad negalėsiu išimti jų.. bet išimti pavyko :)

Rekomenduoju keksiukus jums ir mažiesiems, kurie su didžiausiu malonumu keksiukus ir ne tik juos dekoruos savo mažais piršteliais.

Ir jei jums patinka gaminti - puikus Beatos puslapis su įvairiais receptais: http://www.beatosvirtuve.lt/blog/ .

Skanaus!

Kiekvieną kartą, kai matau žuvį "su žmogaus" dantimis - ištinka šokas

Vienaip ir kitaip dėliojausi, kada geriau įkelti šias nuotraukas, nes prie esamų nuotraukų "bloge" - estetiškai nedera ir niekada nederės jos. Bet jei žuvyčių foto neįkelsiu šiandieną, tai jau neįkelsiu  niekada.

Taigi, pristatau "žmogžuves" :), pats tinkamiausias pavadinimas šioms žuvims, pažiūrėjus į jas tampa aiški gyvybės evoliucijos teorija, jog gyvybė išlipo iš vandens..

Meksikos įlankoje kas antra žuvis turi panašius dantis... jei nežvejotum arba nepirktum žuvies turguje, niekada nežinotum, kokias šypsenas slepia vandens gyventojai..

Kodėl moterys ilgiau gyvena už vyrus?

Reklama - Wallis Dress Kill.

Rabbit Hole

Liūdna istorija.. Puiki vaidyba... Užburiantis garso takelis...
Nežinau, ar šis filmas turi poveikį visiems, ar tik turintiems vaikus.. Ir suprasti viską, tiksliau pajausti pasakojamoje istorijoje yra sunku, nes "svetimo skausmo nebūna". bet..

Apsiniaukęs, bet ramus šeštadienis

Paplūdymiai tušti... aplink tvyro žuvies kvapas dėl išmestų ant kranto žolių.



Visko galima rasti, ir kriauklių, ir kempinių, ir gražių žolių.



Ne tik žmogus vaikšto pakrante ir renka jūros pamestas gėrybes...

Mes ne vieni...

Visgi, pas mus sezonas, šilumos ne tiek daug, bet užsiėmimų turistai randa
 ir pajūryje.

Ar žinote, kad fotografuoti vaiką, jūrą ir saulėlydį - niekada neatsibosta,  niekada nepavyks pagauti tokio paties kadro...

Septynių dienų savaitgalis

Knyga apie kitokį įmonės valdymą ir darbo organizavimą, bet ji įtraukė ir nepaleido iki pat paskutinio puslapio.. Skaitant, daug kas atrodo atitolę nuo tikrovės, nes praktikoje juk susiduri su kitais įmonių valdymo principais, bet tuo pačiu esi tikras, kad būtent daug kas taip ir vyksta, kaip yra aprašoma... Gal  todėl prieštaringi jausmai užpuola skaitant šią knygą, kad pačiai teko dirbti įmonėje, kur buvo tiek daug teigiamo ir įkvepiančio darbui, jog visas dienas norėjosi praleisti dirbant, ir nebuvo jokio skirtumo ar tai pirmadienis, ar šeštadienis...

Šios knygos autorius ir įmonių grupės pagrindinis akcinininkas labai teisingai save apibūdina – katalizatorius. Todėl baigiant skaityti knygą galvoje šmėžavo klausimas – tai kaip bus, kai „katalizatoriaus“ nebebus? Ar  užkurtas verslo valdymo modelis  veiks ir toliau taip kaip dabar yra sukurtas, ar visgi, nesant pagrindiniam vedliui įmonėje, bus chaosas arba grįš eiliniai „laikai“?   

Jazzzzzz...................kol kas "džiaze tik merginos"..

Kiekviename gyvenimo etape groja skirtinga muzika, kartais netgi ne muzika, o tik skirtingų garsų mišinys neprimenantis muzikos.

Praeitais metais "atradau" naujų atlikėjų, kurių galiu klausytis dienomis ir naktimis.. Muzika ir balsai malonūs ausiai, viskas taip dera, jog muzika tinka man tiek norint atsipalaiduoti, tiek susikaupti.

Iš naujo atradau ir džiazą, kuris dabar skamba kitaip nei skambėjo "vakar".. Žodis "klasika" man pasipildė naujomis natomis ir naujais ritmais..

Ech.. Diana  Krall  atvažiuoja į FL ir surengia du koncertus balandį ir gegužę, ir aš negaliu gauti bilieto nei į vieną iš šių koncertų, nes bilietai išparduoti...

Sniegas padengė visas Valstijas išskyrus Floridą

Ir vėl "apelsinų" valstijoje smarkiai atšalo, dabar šiek tiek po vidurdienio,  o turime tik 8 laipsnius šilumos (pagal Celsijų), džiugina, kad danguje nėra debesų. Panašu, kad reikės organizuoti vaikui pirštines, tuo pačiu ir sau. Oras nesuprantamas - vakar dar dieną buvo 22, keliems lietaus lašams nukritus  - viskas pasikeitė, ir šiandieną turime tik tuos paęius aštuonis.

Visas Valstijas padengė storo sniego pluta -bet pas mus dominuoja ruda ir žalia spalva.

Vietiniai dejuoja, kad labai šalta, kai kurie senoliai prisimena, kad buvo ir anksčiau toooooookios šaltos žiemos, bet ir atšalus  visiems vietiniams išlieka garbės reikalas devėti šortus, trumpomis rankovėmis marškinėlius ir dar pliažinius batus... Keistuoliai,  niekas nenori "kišti" pinigų šiltiems rūbams įsigyti, bet juk taip šalta, ir tokie atšalimai pasikartoja vis...

Kai pirmą kartą temperatūra buvo taip smarkiai nukritusi gruodžio mėnesį, būtūmėte matę, kas darėsi parduotuvėse, buvo šluojami visi šiltesni rūbai- o kien? Turistų , žinoma. Pardavėjai tikrai trynė rankomis, nes tokio antplūdžio žmonių sunkiai ir per Kalėdas sulauksi, kaip čia atšalus orams.

O aš - ką aš, nesididžiuoju ir vaikštau su triuke bei kitais šiltais rūbais - juk dar nevietinė :)

Keturios pagrindinės gyvenimo taisyklės

10 min. iki Naujųjų metų

Aš vadovaujuos keliomis pagrindinėmis taisyklėmis, kurias arba per laiką susikūriau pati, arba tiesiog nejausdama perėmiau jas iš šeimos (Froidas geriau žino :) . Man labai svarbu, kad šių taisyklių laikytųsi mane supantys žmonės, ypač nauji pažįstami arba kolegos, o informacijos atskleidimas yra nereikalingas bei nepriimtinas man. Mano labai paprastos taisyklės:

 - nesakyk, ką darai vonioje;

- nesakyk, kas vyksta už miegamojo durų;

- nesakyk, kiek pinigų uždirbi ir kiek išleidi, to paties neklausk manęs;

- neveluok.

Pakeitus gyvenamąją vietą, kaip ir visi, aš turiu išgyventi tam tikrus periodus, vieni iš pagrindinių adaptacijos bei socializacijos periodai. Taigi, pirmasis periodas, manau, jau praėjo, ir dabar esu socializacijos procese. Ir ką galiu pasakyti, tai, kad vadovaujuos savo taisyklėmis - negaliu pasigirti naujomis draugystėmis, nors pažinčių ratas pradėjo didėti... Ar aš priekabiai vertinu naujas pažintis, ar kol kas neatradau "savo" žmonių?