Kartą vasario pirmadienį

 Ilgai nerašiau – tam turėjau ir turiu daug realių ir išgalvotų priežasčių. Turbūt, jei tai būtų mano duona kasdieninė, sukandus dantis reikėtų sėdėti prie balto lapo ir galvoti, kąparašyti, kaip parašyti. Todėl palieku sau malonumo teisę nuspręsti ką ir kaip daryti.

Neturėjau laiko pažiūrėti naujausius filmus, pabaigti keletą knygų nesusijusių su studijom, pasivaikčšioti prie jūros, berods nebaigtų ir nepadarytų darbų sąrašas galėtųtęstis ir tęstis. Bet! Bet! Aš nuveikiau kituose srityse tikrai daug – dėl to ir džiaugiuosi. Ir šį pirmadienį iškovojau visą valandą pasivaikščiojimui –kas man priminė kad turiu didelį privalumą gyventi prie jūros, o dukrytės nenoras paleisti ir apsigyvenimas mūsų miegamajame indikuoja dar vieną svarbų faktą –mažai laiko skiriau paskutiniu metu ir vaikui. Taigi, vėl yra kur pasitempti J