Dviejų vadovų pokalbis

Susitinka. Persimeta keliais sveikinimosi žodžiais. Trumpai pasipasakoja kaip sekasi vienam, kaip sekasi kitam. Abiem sekasi daugiau nei vidutiniškai. (Aš pagalvoju - kad sekasi gerai, bet kažkodėl nei vienas negali pasakyti tiesiai šviesiai "šios tiesos"). Ir tada didžiuodamiesi pasako, kiek kuris moka savo darbuotojams, pasirodo vienas už kitą moka mažiau ir tuo didžiuojasi, kikendami, kad galėtų dar mažiau mokėti, bet deja, įstatymas neleidžia.... 

Pokalbis visą savaitę vis "sukosi kaip sugedusi kasetė" mano galvoje. Stebėjausi, ir galų gale supratau, kad man gaila anų ir tiek, ir visa laimė, kad neturiu "laimės" turėti reikalų su jais.

Ir iš kur tokių atsiranda?

Žirklės - kirpimui

Pamenu, kai buvome vaikai, mano sesuo pasiėmusi žirkles pagražindavo lėles, ilgos kasos buvo patrumpinamos iki minimumo. Deja, lėlių plaukai neataugdavo, to mes nežinojome. Nors aš žavėjausi lėlėmis ilgomis kasomis, mano sesuo turėjo kitokią nuomonę, o vaikystėje, kaip žinia, nugalėdavo "stipresnis - vyresnis".

Panašu, kad mano dukrytė šiuo klausimu yra labiau panaši į mano sesę, pripažįsta lėles išvis be plaukų arba trumpais plaukais. Todėl kirpti nėra ką, nors karpyti mėgsta. Kas dieną ji iš spausdintuvo išsitraukia kokius penkis lapus ir juos karpo, vėliau "šiukšles" išmetame ir kitą rytą  rutina būna ta pati.

Turėdama šį mėgstamą pomėgį, mažoji buvo susižavėjusi vienu iš projektų darželyje (patikėkite, kiekvieną dieną vis nauji projektai pas juos) - "šukuosena". Jos įkvėpta,  nusprendžiau pasidalinti su jumis šia puikia mokytojos įdėja.

Jums reikės žolytės sėklų, mažo arba didelio indelio, savaitės laistymo (šis malonus rūpestėlis tikrai džiugins vaiką) ir žirklių. Smagiausiai tai, kad mažieji kiekvieną dieną turi užduotį laistyti žolę, kurią jie sėkmingai ir džiugiai atlieka.

Prieš

Po :)

Įkvėpiantis filmas

Įkvėpiantis filmas, pilnas gerų emocijų.. galima pravirkti.. Viskas dera, tėvo ir sūnaus drama, nauji pokyčiai, ir optimizmas...

Puikus filmas pavasariui.

Lašelis muzikos

Užbūrė mane balsai.. sunku apsispręsti, ar giedra, ar apsiniaukę.

p.s. ačiū, Mieloji, už nuostabų kūrinį.

Gaivios salotos

Kai gali pasigaminti ką tik širdis geidžia, kai gali rasti įviauriausius pasaulio padažus, kai lentynos lūžta nuo pasiūlos, o kas dvidešimt metrų gali rasti maitinimo įstaigą, pradedant greito maisto restoranais baigiant įdomesniai - norisi kažko paprastaus, šiek tiek kartaus ir gaivaus.

Paprastų salotų - šviežios salotos, svogūnų laiškai ir ridikėliai... hmmm...

Kartą vasario pirmadienį

 Ilgai nerašiau – tam turėjau ir turiu daug realių ir išgalvotų priežasčių. Turbūt, jei tai būtų mano duona kasdieninė, sukandus dantis reikėtų sėdėti prie balto lapo ir galvoti, kąparašyti, kaip parašyti. Todėl palieku sau malonumo teisę nuspręsti ką ir kaip daryti.

Neturėjau laiko pažiūrėti naujausius filmus, pabaigti keletą knygų nesusijusių su studijom, pasivaikčšioti prie jūros, berods nebaigtų ir nepadarytų darbų sąrašas galėtųtęstis ir tęstis. Bet! Bet! Aš nuveikiau kituose srityse tikrai daug – dėl to ir džiaugiuosi. Ir šį pirmadienį iškovojau visą valandą pasivaikščiojimui –kas man priminė kad turiu didelį privalumą gyventi prie jūros, o dukrytės nenoras paleisti ir apsigyvenimas mūsų miegamajame indikuoja dar vieną svarbų faktą –mažai laiko skiriau paskutiniu metu ir vaikui. Taigi, vėl yra kur pasitempti J