Prisiminimų kaina

Prieš gerus du metus, viena sena miela moteriškė pardavinėjo savo daiktus. Daiktų pardavimas daugiau buvo susijęs ne su pinigų rinkimu, o laiko praleidimu. Žmogus senas, daug ko matęs, išgyvenęs  II Pasaulinį karą, bet vienišas savo dideliame name. Močiutė pardavinėjo įvairius daiktus, pradedant žurnalais apie žirgus (pusamžio senumo) ir baigiant dėžutėmis nuo saldainių. Kažkas joje buvo tokio, kas pritraukė mane ir mes pradėjome pokalbį, tiek daug ji turėjo ką papasakoti....
Vėliau mano akį patraukė dėžėje sumesti mediniai žaisliukai... Ir vėliau išgirsta jų tarpukario ir karo istorija paskatino mane juos įsigyti. Močiutės vaikystės prisiminimų kaina buvo 2$, o žaislai matę karą, migravo kartu iš Vokietijos į Ameriką, išmaišė daug valstijų, ir galų gale buvo pamesti garaže. Prieš keletą dienų nusprendžiau juos sudėti "į vitriną", kadangi mažoji nežaidžia su jais, kaip prinimą sau, jog istorija turi prasmę tik tada, jei mes esame jos liudytojai, kitu atveju tai tik ištraukos iš kitų žmonių gyvenimo. Kito žmogaus gyvenimo nenugyvensi, dėl to reikia gyventi savo.

Dviejų vadovų pokalbis

Susitinka. Persimeta keliais sveikinimosi žodžiais. Trumpai pasipasakoja kaip sekasi vienam, kaip sekasi kitam. Abiem sekasi daugiau nei vidutiniškai. (Aš pagalvoju - kad sekasi gerai, bet kažkodėl nei vienas negali pasakyti tiesiai šviesiai "šios tiesos"). Ir tada didžiuodamiesi pasako, kiek kuris moka savo darbuotojams, pasirodo vienas už kitą moka mažiau ir tuo didžiuojasi, kikendami, kad galėtų dar mažiau mokėti, bet deja, įstatymas neleidžia.... 

Pokalbis visą savaitę vis "sukosi kaip sugedusi kasetė" mano galvoje. Stebėjausi, ir galų gale supratau, kad man gaila anų ir tiek, ir visa laimė, kad neturiu "laimės" turėti reikalų su jais.

Ir iš kur tokių atsiranda?

Žirklės - kirpimui

Pamenu, kai buvome vaikai, mano sesuo pasiėmusi žirkles pagražindavo lėles, ilgos kasos buvo patrumpinamos iki minimumo. Deja, lėlių plaukai neataugdavo, to mes nežinojome. Nors aš žavėjausi lėlėmis ilgomis kasomis, mano sesuo turėjo kitokią nuomonę, o vaikystėje, kaip žinia, nugalėdavo "stipresnis - vyresnis".

Panašu, kad mano dukrytė šiuo klausimu yra labiau panaši į mano sesę, pripažįsta lėles išvis be plaukų arba trumpais plaukais. Todėl kirpti nėra ką, nors karpyti mėgsta. Kas dieną ji iš spausdintuvo išsitraukia kokius penkis lapus ir juos karpo, vėliau "šiukšles" išmetame ir kitą rytą  rutina būna ta pati.

Turėdama šį mėgstamą pomėgį, mažoji buvo susižavėjusi vienu iš projektų darželyje (patikėkite, kiekvieną dieną vis nauji projektai pas juos) - "šukuosena". Jos įkvėpta,  nusprendžiau pasidalinti su jumis šia puikia mokytojos įdėja.

Jums reikės žolytės sėklų, mažo arba didelio indelio, savaitės laistymo (šis malonus rūpestėlis tikrai džiugins vaiką) ir žirklių. Smagiausiai tai, kad mažieji kiekvieną dieną turi užduotį laistyti žolę, kurią jie sėkmingai ir džiugiai atlieka.

Prieš

Po :)