Auka bažnyčiai

Prieš gerus dešimt mėnesių lankėmės vienoje iš banžnyčių, žiūrėjome, ar mažoji gali išbūti mišių metu. Tiesa, visos maldos ir giesmės kaip ir Lietuvoje tokios pačios, logiška, nes viską diktuoja Vatikanas.

Čia pastebėjau bendruomenės išskirtinumą lyginant su LT  - žmonės lankantys bažnyčią noriai aukoja pinigus, dalyvauja bažnyčios visuomeniniame gyvenime, bažnyčia padeda burtis į grupes ir atlieka labai svarbų vaidmenį socialiniame gyvenime. Daugumą bažnyčių turi privačias mokyklas, įvairius būrelius, į juos patekti gali ir bažnyčios bendruomenės nariai, ir asmenys iš šalies. Aukos skiriamos ne tik bažnyčiai išlaikyti, bet ir skurstančius bendruomenės narius. Jei negali aukoti materialių dalykų, visų išraiškų pagalba yra laukiama: vaikų mokymas, švenčiu organizavimas, žolės pjovimas ir t.t.

Man krito į akį, kokiu būdu aukojama bažnyčiai, ir iš ties manau, kad tai puiki mintis, taip surinkti aukas, ir netaikyti kitų "užkulisinių mokesčių".

Puiki terapija suaugusiems: spalvinimas!

Ar prisimenate, kada paskutinį kartą spalvinote kreidutėmis, rašikliais, pieštukais, akvarėle? Ne?  Aš savo nemažą atostogų laiko tarpą leidžiu spalvindama su dukrele, ir pastebėjau, kad šis užsiėmimas mane tikrai ramina ir išvalo protą (na, dalį jo palieka) - spalvindama negalvoju. Kai tai pastebėjau, pasidomėjau internete šiuo užsiėmimu, ir pasirodo, kad iš tiesų - spalvinimas oficialiai vadinamas terapija, ir dažnai ji taikoma ne tik atsipalaidavimui, bet ir dėmesio koncentravimui stiprinti-susigrąžinti.

Internete galima rasti daug paveiksliukų, skirtų šiam užsiėmimui, bet kaip ir kine, taip ir šioje veikloje, vieni iš populiariausių - erotinio pobūdžio, irgi nėra blogai, gražiai nuspalvinimus galima pagyvinti namų interjerą :).

Taigi, jei pastebite, kad esate irzlus ir sunkiai sutelkiate dėmesį, pabandykite spalvinimo terapiją - galbūt pagelbės jums, juk tai galima daryti bet kur - ir lėktuve, ir kur nors laukiant eilėje.

Keli interneto puslapiai iš kurių galima atsispausdinti piešinius:

Formos

Piešiniai

Kabrioletas

Faktas kaip blynas - turint vaikus fantazijos niekada nepritrūksti, nebent kai trūksta laiko, tada jau kebliau su išmone gali būti. Aš su savo dukryte vis padarydavau šį bei tą iš rūšiuoti skirtų šiukšlių, tikiu, kad tai kažkaip užsifiksuos jai atmintyje ir ji bus labiau sąmoninga gamtos atžvilgiu nei esame mes dabar. Tik atsiradus panašiems darbeliams, ji pradėjo daug ką neštis namo ką randa gatvėje ar pliaže: ar tai būtų šiaudelis nuo sulčių, ar kamštelis nuo alaus, ar koks plastiko gabaliukas, viskas tampa labai reikalinga ir naudinga jos manymu. Jei mes kokią didesnę dėžę padedame išmetimui, ji tuojau pat būna sugrąžinta į mažosios kambary lydint posakiu "mes kažką galime padaryti, neišmesk". Įdomu, ar ne?

Šypsokis ir dalink šypsenas kitiems :)